Pareikšti įtarimai
Trečiadienį buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo.
Kaip teigiama kiek anksčiau išplatintame pranešime spaudai, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu.
Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Pasak prokuratūros, mandato atsisakęs politikas buvo apklaustas.
Naujos informacijos nedaug
Surengtoje trumpojoje spaudos konferencijoje generalinė prokurorė sakė, kad šiuo metu įtarimai yra pareikšti dėl keturių asmenų, ar ateityje bus daugiau nukentėjusiųjų, ji teigė pasakyti negalinti: „Visko gali būti.“
Laikotarpio, kada buvo padaryti įtariami nusikaltimai, ji sakė nekomentuosianti, esą tai ikiteisminio tyrimo duomenys. „Tačiau galiu pasakyti, kad asmuo yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką būdamas Seimo nariu“, – teigė generalinė prokurorė.
Ar buvęs parlamentaras įtariamas padaręs nusikalstamų veikų ir iki tapdamas Seimo nariu, ji taip pat neatskleidė.
N.Grunskienė nenorėjo atskleisti ir to, kokios pozicijos laikėsi K.Bartoševičius apklausos metu, esą tai irgi ikiteisminio tyrimo duomenys, todėl komentuoti negalinti to.
Kodėl būtent dabar buvo apklaustas K.Bartoševičius, nors esą visuomenė laukė kokių nors teisėsaugos veiksmų greičiau? Anot generalinės prokurorės, tai nebuvęs ilgas laikas.
„Tas terminas buvo reikalingas tam, kadangi įtariamasis turi teisę į gynybą. Apklausos data ir laikas buvo derinami ne tik su įtariamuoju, bet ir su jo pasirinktu advokatu.
Todėl buvo surasta data, tinkama ir gynėjui, kadangi užimtumas. Tai šiandien apklausa įvyko“, – kalbėjo N.Grunskienė, tikindama nežinanti, kas yra įtariamojo advokatas. Be to, tai esą yra ir ikiteisminio tyrimo duomenys.
Ar nutekėjo informacija, nesako
„Nukentėjusieji nusikaltimo padarymo metu buvo mažamečiai ir nepilnamečiai“, – teigė ji, neatskleisdama, ar dabar tai jau suaugę žmonės ir kokio jie amžiaus buvo tuo metu, kai nukentėjo.
N.Grunskienė patvirtino, kad į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen su klausimu, ar Seimas ketina šaukti neeilinę Seimo sesiją, kadangi vyko ikiteisminis tyrimas ir nenorėta laukti iki eilinės sesijos pradžios kovo 10 dieną, kreipėsi žodžiu penktadienį, sausio 20 d. Generalinė prokurorė oficialų kreipimąsi Seimo pirmininkei atsiuntė pirmadienį.
Tą pačią dieną, penktadienį, apie 20 val., K.Bartoševičius iš Čilės Vyriausiajai rinkimų komisijai atsiuntė prašymą panaikinti jo kaip Seimo nario mandatą.
Paklausta, ar galima įtarti, kad informacija nutekėjo, generalinė prokurorė kalbėjo, jog pirmiausia informavusi Seimo pirmininkę apie ketinimus raštu kreiptis su prašymu sušaukti neeilinę Seimo sesiją, kadangi ketinanti kreiptis į Seimą prašydama panaikinti vienam iš Seimo narių neliečiamybę.
Aplinkybes jūs žinote, o išvadas, aš norėčiau, kad pasidarytumėte patys.
„Tačiau nei pavardė, nei partija, kuriai priklauso šis Seimo narys, įvardinta nebuvo. Tada pirmadienį Seimo pirmininkė mane patikino, kad gavusi raštą ji šauks neeilinę sesiją, tačiau tai neįvyks taip greitai, tai geriausiu atveju įvyktų po vasario 1 d., kadangi Seimo nariai išvykę, bendrauja su rinkėjais.
Pirmadienį raštas iškeliavo Seimo pirmininkei prašant sušaukti neeilinę Seimo sesiją. Spėjamo informacijos perdavimo, ką įvardijate, aš negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Aplinkybes jūs žinote, o išvadas, aš norėčiau, kad pasidarytumėte patys“, – sakė N.Grunskienė.
Vėliau trečiadienį N.Grunskienė „Info TV“ laidoje „Info komentarai“ patikslino, kad penktadienį, sausio 20 d., buvo susitikusi su Seimo pirmininke V.Čmilyte-Nielsen. Susitikimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar Seimas nesirengia rengti neeilinės sesijos.
„Kai Seimo pirmininkė patvirtino, kad planuose nėra, tada aš informavau, kad kreipsiuosi su tokiu prašymu, kadangi prašysiu sušaukti neeilinę Seimo sesiją, kadangi eilinė numatyta tik kovo 10 dieną, o tas terminas per ilgas, mes negalime šitiek laukti. Aš informavau Seimo pirmininkę, kad bus toks raštas“, – sakė ji. N.Grunskienė pabrėžė, kad nebuvo įvardytas nei asmuo, nei partija, kuriai jis priklauso.
Paklausta, ar galima atmesti, kad Seimo pirmininkė pasikalbėjo su valdančiųjų atstovais, N.Grunskienė atsakė: „Nežinau. Jeigu ir pasikalbėjo, aš tame pokalbyje nedalyvavau“.
Ji tvirtino, kad pirmadienį Seimo pirmininkei buvo išsiųstas raštas nenurodant asmens pavardės ir prašant sušaukti neeilinę Seimo sesiją, kadangi prokuratūra kreipsis su prašymu panaikinti asmens neliečiamybę.
„Po to sulaukiau Seimo pirmininkės skambučio ir ji paklausė: ar tai yra tas pats asmuo, kuris ketina atsisakyti Seimo mandato. Tada įsivertinus visą informaciją viešojoje erdvėje buvo surašytas antrasis raštas, kuriame jau nurodžiau pono Bartoševičiaus pavardę. Kadangi manau, kad Seimo pirmininkė jau turėjo žinoti šią informaciją, todėl buvo patikslintas raštas, nurodant Seimo nario pavardę“, – sakė generalinė prokurorė.
Galbūt nukentėjusiųjų kreipsis daugiau
Įvardinti keturi nukentėjusieji buvo viso tyrimo metu. Ar bus daugiau, generalinė prokurorė teigia negalinti atsakyti, bet taip esą gali būti, galbūt kas kreipsis.
„Daug suplanuota ikiteisminio tyrimo veiksmų. Tyrimas vyks intensyviai, bet ne taip greitai, kaip visi tikisi. Jeigu visi tikisi, kad vasarį ar kovą byla bus atiduota teismui, tai taip nebus“, – sakė generalinė prokurorė.
Ji nekomentavo, ar gali būti apklausta Seimo narių, taip pat ir ar bus daugiau įtariamųjų.
Kokios pozicijos laikėsi K.Bartoševičius – paslaptis
Prokuratūra nekomentuoja, kokios pozicijos įtariamasis laikėsi per apklausą. Anksčiau K.Bartoševičius yra paneigęs jam mestus įtarimus.
„Detalesnė informacija apie galimai įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes, laiką, vietą, ryšį su įtariamuoju ir kitas teikiama nebus, siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų teisę į konfidencialumą“, – rašoma prokuratūros pranešime žiniasklaidai.
Pats K.Bartoševičius į skambučius neatsiliepia.
Įtariamajam bei jo gynėjui pasirašytinai uždrausta teikti tretiesiems asmenims informaciją apie tyrimą ir jo duomenis nukentėjusiųjų teisių užtikrinimo tikslais.
-
Vaikų tvirkinimu įtariamas K.Bartoševičius jau nebe Seime, bet prokurorai jo nejudina: ką tai gali reikšti?
-
G.Nausėda apie K.Bartoševičiaus istoriją: sudėtinga suprasti, kai žmogus pareiškimą atsiunčia iš tolimosios Čilės
-
V.Čmilytė-Nielsen abejoja, ar Seimas ryžtųsi naikinti neliečiamybės institutą
-
K.Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl 4 nepilnamečių prievartavimo jam esant Seimo nariu
-
Po įtarimų K.Bartoševičiui vaikų prievartavimu – konservatorių lyderių reakcijos
Prokuroro nutarimu K.Bartoševičiui paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su nukentėjusiais asmenimis bei dokumentų paėmimas.
K.Bartoševičius sausio 23 d. paskelbė, kad dėl asmeninių priežasčių traukiasi iš Seimo. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė tik po kelių valandų kreipėsi į Seimo pirmininkė Viktoriją Čmilytę-Nielsen, informuodama apie minimą ikiteisminį tyrimą ir prašydama inicijuoti neeilinės Seimo sesijos sušaukimą, kurios metu būtų kreipiamasi į Seimą dėl leidimo patraukti vieną šios kadencijos Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo teises Seimo statuto 23 straipsnyje nustatyta tvarka.
