Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2010 01 16

Generalinės prokuratūros darbo imitacija

Šią savaitę minint Sausio 13-osios 19-ąsias metines, paaiškėjo skandalingas faktas, kad Generalinės prokuratūros (GP) deklaruotos pastangos patraukti atsakomybėn Sausio 13-osios perversmininkus tebuvo viešieji ryšiai, nes tokių galimybių nenumato Lietuvos pasirašytos tarptautinės sutartys.
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

GP apskritai nepajėgi atsakyti, kada, kiek kartų buvo kreiptasi dėl generolo Vladimiro Uschopčiko išdavimo Lietuvai.

Advokatas Zenonas Juknevičius, laikinai ėjęs teisingumo ministro pareigas nuo 1992–ųjų liepos 21 iki 1992-ųjų lapkričio 26 dienos ir tų metų spalio 20-ąją pasirašęs Lietuvos ir Baltarusijos teisinės pagalbos sutartį, patvirtina prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytą nuomonę, kad GP visą tą laiką tik imitavo darbą.

Minėtos sutarties 64 straipsnyje „Atsisakymas išduoti“ juodu ant balto parašyta, kad šalys neišduoda įtariamųjų, jeigu „asmuo, kurį prašoma išduoti, yra susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, pilietis arba asmuo, kuriam šioje valstybėje suteikta prieglobsčio teisė“.

Būtent šią sutarties nuostatą priminė Baltarusijos generalinė prokuratūra, kai po viešų Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos komentarų Lietuvos GP buvo raginama dar kartą kreiptis dėl generolo V.Uschopčiko, kuriam pareikšti įtarimai Sausio 13–osios byloje, išdavimo.

„Jeigu sutartis nenumato tokios galimybės, tai ką darė prokuratūra 20 metų – imitavo darbą, kad siuntinėja prašymus, žinodama, jog pilietis pagal šią sutartį nebus išduotas? – po GP parengtos išvados klausė D.Grybauskaitė. – Sprendžiant iš sutarties sąlygų, iš pačios prokuratūros pažymų, matyti, kad bendradarbiavimo su abiem prokuratūromis pagrindu ir sutarties pagrindu ekstradicija neįmanoma. Reikia ieškoti kitų būdų, galbūt per politinį dialogą. Tokį dialogą ir tęsiu.“

Z.Juknevičiaus teigimu, tokius veikėjus kaip V.Uschopčikas ar Stanislava Juonienė, kurie prisiglaudė Baltarusijoje, reikėjo gaudyti 1991–1992 metais, kol nebuvo pasirašyta sutartis.

„Vėlesni prašymai, raštai ar protesto notos yra niekiniai, nes prokurorams turėjo būti žinoma, kokios yra sutarties nuostatos. Generolas yra nepasiekiamas. Jį gali arba A.Lukašenka gera valia atiduoti, arba jis galėtų būti suimtas pagal Europos arešto orderį ES valstybėje“, – sakė Z.Juknevičius.

Pasiteiravus, kada pirmą kartą kreiptasi į Baltarusiją dėl V.Uschopčiko išdavimo: kai sutartis dar nebuvo pasirašyta ar jau po pasirašymo, kiek kartų kreiptasi apskritai, GP Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Aurelija Juodytė atsakė, kad į LŽ klausimą bus atsakyta ne anksčiau kaip sausio 22 dieną. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą valstybės institucijos informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per savaitę, jei ją rengiant reikia kaupti papildomus duomenis. Veikiausiai GP nutiko kaip tik šis atvejis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?