Galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu konstatuota, kad išnagrinėta atrankos bei paskyrimo į nurodytas pareigas procedūra įvykdyta nepažeidžiant įstatymų bei kitų teisės aktų normų, o šio konkurso nelaimėjusio prokuroro pretenzijos – nepagrįstos.
Generalinės prokuratūros prokuroras I.Mikelionis į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi prašydamas panaikinti LR generalinio prokuroro Evaldo Pašilio 2016 metų lapkritį pasirašytą įsakymą, kuriuo po nustatytos atrankos procedūros į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas buvo paskirtas prokuroras Martynas Jovaiša.
I.Mikelionis konkurse į nurodytas pareigas dalyvavo kartu su kitais kandidatais užbaigęs 5 metų kadenciją šio departamento vyriausiojo prokuroro pareigose. Skunde teismui jis teigė, kad priimant generalinio prokuroro pasirašytą teisės aktą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Prokuroras I.Mikelionis taip pat teismo prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą paskirti jį į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo I.Mikelionio skundas buvo tenkintas iš dalies – teismas priėmė sprendimą panaikinti minimą įsakymą bei įpareigojo prokuratūrą iš naujo spręsti dėl tinkamo kandidato paskyrimo į nurodytas pareigas.
Nesutikdama su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su apeliaciniu skundu, kurį šis teismas pilnai patenkino panaikindamas žemesnės instancijos teismo sprendimą ir priėmęs naują sprendimą – atmesti pareiškėjo I.Mikelionio skundą kaip nepagrįstą.
Išanalizavęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad skundžiamu įsakymu nebuvo pažeistos jokios prokurorų atranką reglamentuojančios Prokuratūros įstatymo teisės normos, Nuostatų nustatytos teisės normos bei procedūros, taip pat Viešojo administravimo įstatymo teisės normos, o paskirdamas į nurodytas pareigas kitą asmenį generalinis prokuroras sprendimą priėmė teisėtai ir pagrįstai, realizuodamas jam suteiktą diskrecijos teisę ir neperžengdamas jos ribų.
Priimdamas šį galutinį sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat rėmėsi ir 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, kurioje buvo konstatuota, kad generalinis prokuroras, vadovaudamasis visuomeniniais ir valstybiniais interesais, turi diskrecinę teisę neskirti Atrankos komisijos atrinktų pretendentų į pareigas ir skelbti papildomą atranką, kadangi taip realizuojamas geriausio pretendento atrankos principas, o asmuo, kuriam Atrankos komisija paskyrė daugiausiai balų, neturi teisės automatiškai užimti atitinkamų pareigų.
Šių metų gegužės 20 d. priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra neskundžiamas, praneša prokuratūra.
