Kaip rašoma prokuratūros išplatintame pranešime, šis proceso sprendimas priimtas išsamiai susipažinus su lapkričio 30 d. Generalinei prokuratūrai pateiktu Lietuvoje šiuo metu gyvenančio Baltarusijos piliečio Maksimo Chorošino pareiškimu dėl smurto, kurį jis nurodė patyręs spalio 13 d. Baltarusijos sostinėje Minske.
Pareiškėjo nurodytos įvykio aplinkybės bei prokuratūrai pateikti kiti pirminiai duomenys įvertinti kaip turintys nusikaltimo, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamuoju kodeksu, yra taikoma universali jurisdikcija, požymių.
Universali jurisdikcija reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus taikoma nepaisant nukentėjusiųjų bei įtariamųjų turimos pilietybės, nusikaltimo padarymo vietos bei to, ar valstybėje, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, už tai baudžiama pagal įstatymą.
Prie tokių nusikaltimų Lietuvoje priskiriamas ir asmens kankinimas – vienas iš nusikaltimų žmoniškumui.
Pats nukentėjusysis viliasi, kad Lietuvos pareigūnų keliama byla paskatins ir kitus baltarusius kreiptis į teisėsaugą.
„Kiekvieno asmens turima pilietybė lemia jo santykių su savo bei kitomis valstybėmis ypatumus. Vienos valstybės savo piliečiams užtikrina labai plačias asmens teises bei laisves, kitos yra linkusios tikslingai siaurinti mums įprastas demokratijos ribas.
Mes visi, nepaisant turimos pilietybės, turime vienodą teisę į gyvybę ir orumą bei teisę gauti kitų valstybių pagalbą, jei šios mūsų pamatinės teisės buvo grubiai pažeistos.
Pasaulis yra labai įvairus. Tačiau mes visi, nepaisant turimos pilietybės, turime vienodą teisę į gyvybę ir orumą bei teisę gauti kitų valstybių pagalbą, jei šios mūsų pamatinės teisės buvo grubiai pažeistos. Tarptautinė bendruomenė vieningai sutaria dėl universalios jurisdikcijos būtinumo ir svarbos ginant esmines žmogaus teises bei stabdant, užkardant sunkius tarptautinius nusikaltimus, tačiau tokios bylos visgi yra retos ir keliančios labai daug teisinių klausimų.
Todėl suprantu, kad ir šis ikiteisminis tyrimas bus itin sudėtingas, atidžiai visų stebimas, ir tikrai niekas šiandien negali pasakyti, kada ir kuo jis baigsis. Tačiau jei vadovaujamės žmogaus teisėmis kaip pamatine vertybe, šioje situacijoje turime tik vieną teisingą sprendimą – teisėtais būdais surinkti ir tinkamai užfiksuoti kuo daugiau įrodymo vertę turinčių duomenų, būtinų teismo procesui, kada ir kur jis bevyktų. Nelikti nuošalyje įpareigoja ir mūsų pačių istorija.“ – sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą komentuoja generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
Prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nurodytą Baudžiamojo kodekso straipsnį pateikęs Baltarusijos pilietis teigia, kad šių metų spalio 13 d. Minske patyrė netikėtą užpuolimą ir kankinimus, kuriuos, jo manymu, vykdė Aliaksandro Lukašenkos režimui lojalūs jėgos struktūrų pareigūnai.
Pareiškime teigiama, kad su šių struktūrų smurtu bei kankinimais susiduria ir kiti Baltarusijos piliečiai, kurie protestuoja prieš suklastotus šalies vadovo rinkimų rezultatus. M.Chorošinas taip pat teigia, kad į Vilnių buvo priverstas atvykti bijodamas dėl savo saugumo bei dėl šios priežasties negalėjęs ginti savo teisių Baltarusijoje.
M.Choročinas teigia, kad su struktūrų smurtu bei kankinimais susiduria ir kiti Baltarusijos piliečiai, kurie protestuoja prieš suklastotus šalies vadovo rinkimų rezultatus.
Siekiant teisme įrodyti minimą nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu turi būti gauti duomenys apie tai, kad kankinimas vykdytas veikiant valstybės vardu. Taip pat neatmetama, kad tikrinant visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes bus gauti duomenys ir apie kitus galimai nukentėjusius asmenis.
Organizuoti, kontroliuoti ir vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui pavesta Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui, atlikti tyrimo veiksmus – Lietuvos kriminalinės policijos biurui.
LR BK1003 straipsnio „Kankinimas“ 1 dalyje nurodoma, kad asmuo, kuris vykdydamas valstybės politiką arba veikdamas valstybės leidimu, kurstymu, palaikymu ar pritarimu, bet kokiu būdu kankino arba kitaip itin žiauriai elgėsi su kitu žmogumi taip sukeldamas nukentėjusiajam stiprų fizinį ar psichinį skausmą arba dideles kančias, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Jei šio nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo slapstosi nuo teisingumo, teismo procesas gali vykti ir teisiamam asmeniui jame nedalyvaujant.
Saulius Verseckas, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, trečiadienį papildomai informavo, kad minėtas BK straipsnis numato atsakomybę visiems asmenims: tiek pareigūnams, tiek civiliams.
„Jei kalbėtume apie šį atvejį atvejį, manome, kad Baltarusijos piliečio pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka šio straipsnio požymius. Jis buvo neteisėtai sulaikytas, buvo mušamas, kankinamas. Tai nebuvo atsitiktinis išpuolis, galima įtarti, tai buvo daroma sąmoningai“, – kalbėjo S.Verseckas.
Anot prokuroro, nukentėjusysis nurodė, kad asmenų, nukentėjusių kaip jis, galėjo būti ir daugiau.
Baltarusijos teisėsaugos institucijos nereaguoja arba nepakankamai , netinkamai reaguoja į tokius veiksmus, tvirtino S.Verseckas. Jo teigimu, tenka kalbėti apie nusikaltimus žmogiškumui. Tokie nusikaltimai priskiriami prie universalios jurisdikcijos – tai įpareigoja Lietuvą reaguoti į galimus teisės pažeidimus, daromus net kitoje suverenioje valstybėje.
Tuo pačiu prokuroras pripažino, kad Lietuvos galimybės surinkti visus duomenis šiame tyrime – ribotos. Baltarusių pareigūnų bendradarbiavimo, mąstant realiai, nesitikima. Kita vertus, Lietuvos teisėsauga tikisi tarptautinių institucijų pagalbos. „Mes tikimės, kad prie tokio tyrimo prisijungs ir kitos valstybės, padėdamos surinkti tuos duomenis apie nusikalstamas veikas žmoniškumui“, – teigė prokuroras.
Tuo pačiu, prokuroro vertinimu, aktyviais veiksmais trukdyti mūsų šalies ir tarptautinių organizacijų atstovų tyrimui Baltarusijos valdžia didelių galimybių neturės.
Bet kokiu atveju, Lietuvos teismai, pasak S.Versecko, turi teisę svarstyti tokią baudžiamąją bylą, net jei įtarimai būsimiems kaltinamiesiems būtų pareikšti už akių. Analogiškai galėtų vykti ir teisėtas teisminis procesas: teisiamiesiems fiziškai nedalyvaujant (pavyzdžiui, kaip buvo Medininkų žudynių byloje – Rusija šiuo klausimus su Lietuva nebendradarbiavo, nesutiko išduoti mūsų šalyje teistų savo piliečių).
„Galutinis rezultatas priklausys nuo to, kokia bus situacija tuo metu. Galbūt ir tarptautinė jurisdikcija įsijungs ir tarptautinės institucijos įsijungs kažkokiu būdu, tačiau Lietuvos teismai taip pat turi jurisdikciją tokią bylą nagrinėti“, – sakė S.Verseckas.
Tyrimo trukmės prokuroras prognozuoti nesiryžo.
