Su tokiu pasiūlymu į R.Petrauską kreipėsi Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyrius, nagrinėjęs Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl apkaltos A.Sacharukui pradėjimo pagrįstumo kreipimąsi.
„Tokią išvadą (kreiptis į Seimą dėl teisinės neliečiamybės atėmimo – BNS) pasiūlė vienas iš Generalinės prokuratūros padalinių, kuriam buvau patikėjęs išnagrinėti komisijos kreipimąsi“, – penktadienį BNS sakė R.Petrauskas.
Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus rašte siūloma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A.Sacharuko veiksmų ir kreiptis į Seimą su prašymu leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn bei kitaip suvaržyti jo laisvę.
Laikinasis generalinis prokuroras teigė pats dar nagrinėsiąs Seimo komisijos pateiktą medžiagą ir apsispręs kitą savaitę.
„Negaliu pasakyti, ar taip ir pasielgsiu. Reikia pažiūrėti komisijos medžiagą, kuo mūsų prokurorai grindžia tokį siūlymą“, – tvirtino jis.
Konservatoriaus Kęstučio Masiulio vadovaujama komisija yra konstatavusi, kad A.Sacharuko veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos subjektyvių požymių, nes minėtas parlamentaras sąmoningai ir tyčia, žinodamas Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus juos ignoravo ir siekė padarinių, kurių iš anksto norėjo – Lino Karaliaus pažymėjimu užregistravo Seimo posėdyje ir balsavo už jį.
Komisija prokuratūros prašė ištirti, ar A.Sacharuko veiksmų negalima vertinti kaip dokumento klastojimo ir dokumento pagrobimo bei jo panaudojimo.
Už tai baudžiama laisvės atėmimu iki 5 metų.
Specialioji Seimo komisija nustatė, kad A.Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už frakcijos kolegą L.Karalių, kai šis buvo išvykęs atostogauti į Azijos šalis.
Penktadienį paaiškėjus generalinio prokuroro galimiems planams, kai kurie parlamento teisininkai suabejojo R.Petrausko galimybe kreiptis į Seimą dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo. Mat jis generalinio prokuroro pareigas eina laikinai, o teisė su tokiu prašymu kreiptis į Seimą esą suteikiama tik nuolatiniam Generalinės prokuratūros vadovui.
R.Petrauskas savo ruožtu BNS sakė turįs visus generalinio prokuroro įgaliojimus.
Konstitucinės teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas sako, kad laikinasis prokuroras turi teisę atlikti visas funkcijas, kurias vykdo generalinis prokuroras, jei įstatyme nėra atskiros išlygos, jog tokios teisės jis neturi.
„Čia yra paprasta logika, jei laikinai einantysis pareigas neturėtų visų teisių, jis negalėtų eiti visų pareigų, griūtų sistema“, – BNS sakė E.Jarašiūnas.
