Interviu temos
- Rusijos kariniai nuostoliai ir jų įtaka konflikto eigai
- Du Rusijos pasirinkimai: nuolaidos arba mobilizacija
- Ukrainos pasirengimas kontrpuolimui
- Lietuvos perduotų „Stingerių“ rezultatai mūšio lauke
- Lietuvos galimybės tiekti ginkluotę Ukrainai
- V.Gerasimovo apsilankymo fronte vertinimas
- Lūkesčiai dėl NATO brigados Lietuvoje įsteigimo
- NATO Baltijos šalių gynybos plano peržiūra
- Naujų artilerinių sistemų įsigijimo terminai
- Galimas visuotinio šaukimo įvedimo terminas
- Suomijos pavyzdys Lietuvai
– Pirmadienį minėjote, kad, žvelgiant į padėtį fronte, karas Ukrainoje gali užsitęsti. Kokios priežastis jus skatina taip manyti?
– Tik pradėjus invaziją į Ukrainą Rusijos tikslas buvo paimti Kyjivą su šalies vadovybe, sunaikinti kariuomenės branduolį, užimti teritorijas iki Dniepro ir pietinę dalį, bet tai neįvyko.
Rusija turėjo permąstyti operacinį sumanymą, net ir pačią strategiją, keitė operacinę vadovybę, dislokacijos vietas, permesdami vienetus iš Baltarusijos į Rusiją ir atakuodami kitomis kryptimis, sutelkdami pajėgas.
Pamatėme kažkokį jungtinumą, bet Rusija prarado brangaus laiko, iniciatyvą, prarado momentą, palankų atakuojančiai pusei, galų gale prarado ir puolimo pajėgumus.
Rusijos kariuomenė didžiausius nuostolius patyrė tuose vienetuose, kurie buvo geriausiai parengti – desantiniai vienetai, mechanizuoti-motorizuoti tankų vienetai. Dabartinis puolimas stringa.
Karas tampa labiau statiškas. Pastarosiomis savaitėmis matome lokalius teritorijų užėmimus, paskui jų atsiėmimus. Bet ypatingo proveržio nėra, išskyrus tai, kad Mariupolis jau visiškai paimtas, išskyrus gamyklos teritoriją, kur „Azov“ ir Ukrainos kariuomenė dar priešinasi.
Jie gali atitraukti nuo Mariupolio pajėgas ir jas nukreipti kitomis kryptimis. Tai ir matome – siekiama apeiti Ukrainos pajėgas iš užnugario. Tai lemia tokią išvadą, kad karas gali užsitęsti.
Tai verčia rimtai susimąstyti, kad karas gali pakrypti ir kitaip, nes neaišku, kokių toliau politinių žingsnių imsis V.Putinas, siekdamas aiškiai išdėstytų operacinių arba karinių tikslų.
– Prieš mėnesį buvo gana populiari nuomonė, kad dabartinė karo fazė galėtų baigtis iki gegužės 9-osios, kai Kremlius norės kažkokią pažangą pristatyti tautai kaip pergalę. Dabar vis daugiau analitikų svarsto scenarijų, kad gegužės 9-oji bus naujos eskalacijos pradžia – kad Rusija gali oficialiai paskelbti karą, gali įvesti mobilizaciją. Ką tai keistų fronte, jeigu Rusija oficialiai paskelbtų karą ir paskelbtų mobilizaciją?
– Sausumos vienetai, kurie yra priešakinėse pozicijose, tiesiogiai kariauja, yra išsekę. Jų logistinis palaikymas, pakeitimas kitais vienetais, išėjimas į užnugarį ir atsistatymas yra labai komplikuotas. Rusija nebeturi tiek personalo ir pajėgumų atstatyti patiriamus nuostolius ir nuovargį.
Per porą dienų rusai praranda arti vienos kovinės grupės. Imkime apytikslį skaičių, kad yra apie 90–100 kovinių grupių – tai didžiuliai nuostoliai ir juos reikia kažkaip atstatyti.
Bet jau matome, kad iš esamo reguliarios kariuomenės personalo, kuris dar nėra įtrauktas į kovinius veiksmus Ukrainoje, kariai nei savo pasirengimu, nei kvalifikacija negali pakeisti ar būti siunčiami į puolamąją operaciją.
Jie turi kažkokius sprendimus priimti. Arba pergalvoti savo tikslus, užimti gynybines pozicijas ir susitaikyti su tuo, ką jie dabar turi, ir tada eiti politinių derybų keliu. Arba nuspręsti, ką reikia iš esmės keisti – paskelbti karo padėtį, karą Ukrainai, tada skelbti mobilizaciją.
Bet paskelbus mobilizaciją reikės galvoti, kuo juos apginkluoti.
Reikia ginkluotės, technikos. Didelis klaustukas, ar jie jos turi didžiajai mobilizacijai.
Kitas dalykas – jeigu būtų tokie dalykai priimti, tai turbūt būtų ir teisinio režimo pakeitimas. Paprasčiausiai pripažinimas, kad yra karas su Ukraina. Tada kiltų klausimas dėl kitų ginklų panaudojimo. Kas yra politinių vadovų, gynybos štabo vadovybės galvoje, labai sunku būtų atspėti. Taip pat yra klausimas dėl kombatanto sąvokos.
Kita vertus, Rusijoje svarbiausia tikslas, o ne kokiomis priemonėmis jis pasiekiamas. Tai turbūt teisinis statusas rūpi mažiausiai.
– Kaip jūs dabar apibūdintumėte esančią jėgų pusiausvyrą fronte ir kaip ji galėtų keistis laikui bėgant, jeigu būtų paskelbta mobilizacija?
– Pasakyčiau, kad ukrainiečiai dar sėkmingai ginasi. Ukraina šiandien gali padaryti lokalias arba taktines kontratakas, bet kontrpuolimo ji nepajėgi šiandien daryti.
Gali būti, kad jeigu Rusija nemobilizuos didesnės apimties kariuomenės, Ukraina gali koncentruotis kuria nors viena kryptimi ir pradėti kontrpuolimą.
