Visuomenėje netyla diskusijos po to, kai šeštadienį paryčiais nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre buvo nuimta atminimo lenta J.Noreikai-Generolui Vėtrai.
Kiek anksčiau – liepos 24 dieną – Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė pervadinti Gedimino kalno papėdėje esančią K.Škirpos alėją į Trispalvės.
Atminimo lenta J.Noreikai-Generolui Vėtrai kabo ir ant pastato Šiauliuose, kuriame įsikūrusi Šiaulių rajono savivaldybė bei kelios valstybinės įstaigos. Jame 1941–1943 metais dirbo Šiaulių apskrities viršininku buvęs J.Noreika.
Pakruojo rajone, Šukionyse, kur gimė Generolas Vėtra, veikia Lygumų pagrindinės mokyklos Jono Noreikos pagrindinio ugdymo filialas. Šiame miestelyje taip pat yra Generolo Vėtros vardo gatvė.
Kaune yra K.Škirpos gatvė.
Nenusiteikęs piktinti visuomenės
Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras sakė, kad nesvarstoma, ką daryti su J.Noreikai-Generolui Vėtrai skirta atminimo lenta, pakabinta ant savivaldybės ir kitų valstybės įstaigų pastato.
„Ne, negalvojame, kadangi pastatas – ne mūsų, o Turto fondo. Mes – nuomininkai“, – aiškino jis.
A.Bezaras žadėjo, kad savivaldybėje bus inicijuota diskusija dėl J.Noreikos-Generolo Vėtros.
„Turime istorikų, turime universitete profesorių – profesorių Arūną Gumuliauską (Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas – red.past.). Išklausysime nuomonę. Dabar Vilniuje vyksta aršios diskusijos. Aš tai tikrai į mūšius nenusiteikęs, piktinti visuomenę ir veltis. Tegul tars žodį istorikai“, – kalbėjo Šiaulių rajono meras.
Dabar Vilniuje vyksta aršios diskusijos. Aš tai tikrai į mūšius nenusiteikęs, piktinti visuomenę ir veltis. Tegul tars žodį istorikai.
Klausiamas, kaip vertina R.Šimašiaus sprendimą nukabinti atminimo lentą Generolui Vėtrai, A.Bezaras teigė, kad tam, jog galėtų vertinti, reikėtų žinoti daugiau informacijos.
„Gal yra kažkokios povandeninės srovės ar kas. O mūsų santykiai su Šiaulių apskrities – ne tik Šiaulių miesto ir rajono – ir su žydais normalūs yra, ir su tremtiniais. Aš pats Krasnojarsko krašte gimęs“, – pabrėžė jis.
A.Bezaro teigimu, į jį niekas nesikreipė dėl to, kad būtų svarstomas atminimo lentos J.Noreikai-Generolui Vėtrai nuėmimas nuo Šiaulių rajono savivaldybės pastato.
Meras nenorėjo sakyti savo nuomonės apie šį nevienareikšmiai visuomenėje vertinamą asmenį. Anot jo, tai – pirmiausia istorikų klausimas.
Drastiškai nieko nedarys
Pakruojo rajono meras Saulius Margis taip pat teigė, kad dėl mokyklos skyriaus, pavadinto J.Noreikos vardu, ar tame pačiame miestelyje esančios jo vardo gatvės jokių kreipimųsi iš visuomenės atstovų dabar nebuvo sulaukta.
„Mes iš tikrųjų ir pirmadienį, po šito incidento (J.Noreikos atminimo lentos Vilniuje nukabinimo – red.past.) pasikalbėjome. Nors ir kalbėjome prieš kokį pusmetį – čia kai visokių pakildavo tų kalbų. Bet kadangi žmonės nieko nereaguoja labai smarkiai, mes kažkaip – irgi. Darbo pradžioje tai tikrai ne pačio pirmo svarbumo klausimas buvo ir kažkaip jis neanalizuojamas buvo. O šiai dienai – „karšta“ naujiena, tai tikrai mes drastiškai nieko nesiruošiame daryti“, – patikino jis.
Šiai dienai – „karšta“ naujiena, tai tikrai mes drastiškai nieko nesiruošiame daryti.
Pasak S.Margio, Pakruojo rajone yra komisija, kuri sprendžia dėl garbių, rajonui nusipelniusių asmenybių įamžinimo. Joje, kaip sakė meras, ir būtų galima pasvarstyti bei paanalizuoti klausimą dėl J.Noreikos-Generolo Vėtros.
„Bet norėtumėme sulaukti ir respublikinio lygio istorikų įvertinimo, kaip iš tikrųjų yra“, – pažymėjo jis.
Be to, S.Margio nuomone, ir su Šukionių kaimo bendruomene reikėtų diskutuoti apie tai, kiek jai svarbus J.Noreika-Generolas Vėtra.
„Gal ten iš tikrųjų ir nebūtų jokių didelių problemų. Bet iš principo mes pirma norėtumėme gauti atsakymą iš istorikų, kad ten taip yra. Sakysime, ir mūsų visos respublikos, visos šalies bendrą nuomonę. Manau, kad dabar pribrendo reikalas ir jog ta nuomonė bus suformuota“, – viliasi jis.
Iš principo mes pirma norėtumėme gauti atsakymą iš istorikų, kad ten taip yra.
Nori pasiekti vienodą istorijos vertinimą
Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio patarėjo Simono Kairio teigimu, klausimas dėl laikinojoje sostinėje esančios K.Škirpos gatvės pavadinimo yra jautrus. Jį norima išspręsti nesukiršinant visuomenės.
S.Kairys aiškino, kad Kauno miesto savivaldybė skiria daug dėmesio Holokausto temai, stengiamasi puoselėti žydų kultūrinį paveldą.
„Nepamirštame įamžinti ir tūkstančius žydų išgelbėjusius didvyrius Čijunę Sugiharą, Janą Zwartendijką. Be to, viena Kaunas Europos kultūros sostinė programos dalis irgi skirta istorinei atminčiai, skaudžių temų nagrinėjimui“, – pabrėžė jis.
S.Kairys pastebėjo, kad Kaune yra ne tik K.Škirpos gatvė, bet ir jo kapas, saugomas valstybės.
„Taip pat – Birželio 23-osios gatvė. Kitaip tariant, norėtume pasiekti vienodą istorijos vertinimą, kad kiekvieną kartą nebūtų emocijų vis dėl kito objekto“, – sakė V.Matijošaičio patarėjas.
Taip pat – Birželio 23-osios gatvė. Kitaip tariant, norėtume pasiekti vienodą istorijos vertinimą, kad kiekvieną kartą nebūtų emocijų vis dėl kito objekto.
