Pirmadienį konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis užregistravo įstatymo projektą, siūlantį įpareigoti pašalinti viešus objektus Lietuvoje, kurių pavadinimas ar turinys propaguoja komunizmą ar kitą totalitarinę santvarką. Pagal projektą, Viešųjų objektų, propaguojančių komunizmą, sąrašą sudarytų LGGRTC, o tvirtintų Vyriausybė.
T.B.Burauskaitė žurnalistams sakė, kad pati sąrašo sudarymo idėja yra gal ir gera, tačiau ne LGGRTC turėtų būti atsakingas už sąrašo sudarymą. Pasak jos, centras galėtų įvertinti surinktą medžiagą, tačiau informacijos rinkimą turėtų atlikti savivaldybės.
„Čia turi gerai padirbėti savivaldybės. Čia yra jų teritorija, viskas žinoma, fiksuota, yra įforminta. Jiems yra labai paprasta sudaryti. O mes paskui galime tam tikrą vertinimą atlikti jau iš turimos surinktos medžiagos. Kaip istorikai, ne kaip politikai ar kaip literatūros žinovai, bet kaip istorikai. Ar buvo kokia įtaka, sakysime, kenksminga vieno ar kito žmogaus veiksmuose okupacijos laikotarpiu. Mes šitą galėtume, jau turėdami sąrašą“, – sakė T.B.Burauskaitė.
Jos teigimu, jei LGGRTC turėtų tokį vietų sąrašą sudarinėti pats, tam reiktų labai daug išteklių. Mat Lietuvoje gausu gatvių, pavadintų, pavyzdžiui, buvusių kolūkių pirmininkų vardais. Spręsti, ar konkretus asmuo aktyviai propagavo komunizmą, pasak jos, būtų sunku.
„Jūs dabar įsivaizduokit, jeigu gatvė pavadinta kolūkio pirmininko vardu. Kaip mums surasti dabar kažką neigiamo, ar jis korumpuotas buvo, ar jis valstiečius, kolūkiečius skriaudė? Vien tokiam atvejui kiek mes turėtume prarasti darbo laiko. (…) Mūsų istorikų yra maždaug nepilnai dvidešimt. Tai čia turėtų porą metų, viską į šoną padėję, važinėti po Lietuvą ir registruoti tuos faktus“, – sakė LGGRTC vadovė.
T.B.Burauskaitės teigimu, savivaldybės turi savo paminklų bei gatvių sąrašus, taip pat kultūros skyrius ir asmenis, prižiūrinčius viešąsias erdves bei sprendžiančius, kokią gatvę kaip pavadinti. LGGRTC dar kartą atlikti tą patį darbą, pasak jos, nėra prasminga.
„Dabar sudarinėti meno paminklų, skulptūrų sąrašą... Na, nebent būtų projektas, mes gautume papildomą finansavimą, tai samdytume kokius studentus, per visą Lietuvą brigadą paleistume. Bet man atrodo, čia labai juokingai skamba viskas. Todėl, kad savivaldybės tai žino ir viską turi. Kodėl negali dabar tų sąrašų kiekviena savivaldybė padaryti, aš nesuprantu?“ – klausė T.B.Burauskaitė.
LGGRTC vadovė sakė, kad prieš pateikdami įstatymo projektą su jos vadovaujamu centru Seimo nariai nesikonsultavo. Ji sakė pripažįstanti, kad tam tikrų paminklų egzistavimas viešose vietose yra problema ir LGGRTC galėtų prisidėti prie problemos sprendimo, bet neturėtų būti vienintelė tai daranti institucija.
„Daugelis savivaldybių kartais į mus kreipiasi, sakykime, Ukmergė. Pas juos dviejų rūšių paminklai yra, kurių turbūt neturėtų būti: Holokausto dalyviui Juozui Krikštaponiui paminklas ir sovietiniams partizanams paminklas. Tos problemos yra ir jas reikėtų spręsti. Bet negi mes vieninteliai turime imti ir išspręsti, kas 25 metus nebuvo daroma?“ – sakė T.B.Burauskaitė.
Pristatydamas įstatymo projektą Seime, L.Kasčiūnas sakė, kad Lietuvoje yra užsilikę apie 150–160 komunizmą propaguojančių objektų. T.B.Burauskaitė sakė negalinti patvirtinti šio skaičiaus.
Priimti galutinį sprendimą dėl to, ar konkretus paminklas turėtų būti nugriautas, o gatvė – pervadinta, taip pat, pasak jos, turėtų savivaldybių institucijos, o ne istorikai.
Tačiau patys politikai mano kitaip. Antradienį L.Kasčiūnas ir A.Ažubalis Seime konferencijoje teigė, kad ankstesnė, decentralizuota tvarka, pagal kurią dėl viešųjų objektų likimo spręsdavo tik savivaldybės, turėtų būti keičiama.
„Iki šiol viskas buvo palikta savivaldybėms, buvo decentralizuota, manau, atėjo laikas visa tai centralizuoti, aiškiai paskirti ekspertinę instituciją, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą, būtent šis centras turėtų pateikti sąrašų tų objektų, ir duoti tvirtinti Vyriausybei“, – sakė L.Kasčiūnas.
L.Kasčiūno teigimu, sprendimo, dėl, pavyzdžiui, S.Nėries ar P.Cvirkos vardu pavadintų objektų vardais taip pat turi būti priimami specialistų.
„Mūsų įstatymo esmė yra tokia, kad mes viską paliekame vertinti ekspertinei institucijai, tai yra esmė – mes pasitikime savo tyrimų centru, institucija su istorikais, kurie gali įvertinti ir pasakyti, kurie iš šių žmonių, asmenybių, paminklų patenka į sąrašą, kurie turi būti nuimti ir apkeisti. Spręs ne L.Kasčiūnas, ne A.Ažubalis, o specialistai, kurie inventorizuoja ir skelbia tą sąrašą Vyriausybei“, – sakė L.Kasčiūnas.
Pasak A.Ažubalio, centralizavęs sprendimus dėl sovietinių paminklų, „įstatymas leis lengviau atsikvėpti ir savivaldybėms, nes jų nespaus Rusijos ambasados emisarai arba suinteresuotų kapinių tvarkymo kompanijų atstovai“.
