Prezidentė Dalia Grybauskaitė po praėjusį šeštadienį įvykusios dar vienos nuošliaužos, kuri privertė uždaryti kalną lankytojams, pirmadienį paragino Vyriausybę peržiūrėti kalno tvarkymo planus, atsižvelgiant į esamą situaciją bei pagausėjusius kritulius: „Matant mūsų šių metų klimatinę situaciją, lietaus perteklių, matomai reikia koreguoti tuos planus, juos intensyvinti ir greitinti visus gelbėjimo darbus. Gamta mus verčia“.
Ilgai tylėjęs premjeras Saulius Skvernelis pareiškė kalnui rimto pavojaus neįžvelgiąs: „Pavojaus kalno stabilumui, pačiam stuomeniui nėra. Bet tai nereiškia, kad to nubrozdinimo nereikia tvarkyti. Pagrindinis tikslas šiandien yra sutvarkyti pagrindinio tako dangą, kad galėtų technika judėti į viršų. Ji reikalinga tvarkant Kunigaikščių rūmus, taip pat Gedimino kalno aikštelėje įrengiant stoginę, kuri skirta sulaikyti vandenį, kad jis nesiskverbtų į kalno gilumą. Ir reikia šiek tiek nuplaniruoti, palikti tam tikras dalis, kad toliau ta nuošliauža neplistų“.
Premjeras patikino, kad pinigų kalnui tvarkyti skirta pakankamai, o, jeigu specialistai pasakytų, kad iki žiemos, dar kažko reikia, tai nedelsiant bus padaryta.
Ragina kuo skubiau pradėti drenažo darbus
Vertindama informaciją po paskutiniosios nuošliaužos, Geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vadovė Roma Kanopienė LRT.lt tvirtina, kad jos nenustebino tai, kas pastarosiomis dienomis vyksta kalno šlaituose: „Ta nuošliauža negalėjo neįvykti, nes juk nieko nedaroma. Ir Lenkijos specialistai, ir mes sakėme, kad reikia drenažo, tačiau jo iki šiol nėra“.
Kuo daugiau bus kritulių, tuo daugiau bus nuošliaužų.
Inžinierė apgailestauja, kad tos priemonės, kurių imasi R.Augustinavičiaus vadovaujama darbo grupė, kol kas neduoda laukiamų rezultatų ir kalną niokoja lietus.
„Kas atsitiks su kalnu iki kitų metų, kai planuojami drenažo įrengimo darbai, neaišku, nes šiuo metu gamtiniai procesai – aktyvūs. Kuo daugiau bus kritulių, tuo daugiau bus nuošliaužų“, – neabejoja R.Kanopienė.
Paklausta, ar gali kalno esamai situacijai turėti įtakos tai, kad, kaip LRT.lt yra sakiusi Nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė, statant Valdovų rūmus, gruntinis vanduo buvo pažemintas penkiais metrais, R.Kanopienė aiškaus atsakymo neturi: „Taigi niekas tos įtakos nenustatinėja. Bandėme ieškoti vietų galimiems gręžiniams, siekiant sužinoti, koks gruntinio vandens lygis, pamatėme, kad artimiausi gręžiniai gali būti daromi Arkikatedros aikštės viduryje. Ar įmanoma atsakyti, kokios įtakos tai turi kalnui? Gal gręžinius reikėtų daryti aplink kalną, gal pačiame kalne? Reikėtų aiškintis.“
Pasak R.Kanopienės, Geologijos tarnyba panašių tyrimų atlikti neturi galimybių. Juos galėtų atlikti tuo užsiimančių firmų specialistai, o tarnyba tik prižiūrėtų jų darbą.
Drenažo darbai atliekami?
Paklaustas, kodėl kalnas negelbėjamas, atliekant drenažo darbus, R.Augustinavičius LRT.lt patikino, kad šie darbai vykdomi: „Brėžiniai yra daromi, pagrindai ruošiami. Juk reikia paruošti aplinką, kad galėtų suvažiuoti kranai. Jeigu norite sužinoti, kad bus vamzdis klojamas, tai – kitą savaitę tikrai.“
Viceministras patikino, kad šeštadienį kalną nusiaubusi nuošliauža rimto pavojaus jam nekelianti. Tačiau esą, jei nuošliaužos nebūtų tvarkomos, ištiktų rimtesni pavojai: „Būtų kaip su nubrozdinta koja. Negydoma ji supūliuotų.“
Viceministras tarybos kvietimą ignoravo
Antradienį Vilniaus miesto meras R.Šimašius ir miesto taryba bandė pasikviesti R.Augustinavičių pokalbio dėl situacijos Gedimino kalne. Tačiau jis parašė merui neturįs galimybių atvykti.
„Susidaro įspūdis, kad kalnas specialiai tvarkomas lėtai“, – mero nuomonę LRT.lt perduoda jo atstovas Aleksandras Zubriakovas.
Jis priminė, kad ekstremalią situaciją kalne ir jo prieigose miesto savivaldybė vasarą paskelbė vyriausybės prašymu. Pasak A.Zubriakovo, miesto valdžia taip pat siūlėsi perimti kalno valdymą iš Nacionalinio muziejaus ir imtis jo gelbėjimo darbų, tačiau esą nei Kultūros ministerija, nei vyriausybė į tai neatsiliepė.
