Piliakalnio šiaurės vakarų-vakarų 5–5,5 m aukščio, 45 m ilgio ir 35–40 laipsnių polinkio šlaite susiformavusios dvi paviršinės nuošliaužos. LGT specialistams atliekant tyrimus, nuslinkusių grunto masyvų bendras plotas buvo 140 kvadratinių metrų, tūris – 70–100 kubinių metrų.
Vėl išmirkus šlaito gruntams, nuslinks 7 m pločio velėnos su paviršiniu gruntu juosta tarp šių nuošliaužų ir šlaitą deformuos viena frontalinio tipo nuošliauža maždaug 50 m ruože. Šio pažeisto šlaito plotas tyrimų metu siekė beveik 400 kvadratinių metrų.
Piliakalnio pietų–pietryčių ir pietrytinėje dalyje, 15 m aukščio šlaito viršutinėje dalyje, užfiksuoti 20 ir 10 m ilgio subhorizontalios krypties plyšiai, po kuriais pradeda formuotis naujos nuošliaužos.
Jos susiformuos, kai paviršiniai gruntai pakankamai įmirks liūčių ar žiemos polaidžių metu. Nestabiliausių šlaito zonų plotai siekia atitinkamai apie 700 ir 500 kvadratinių metrų.
Besiplečianti nuošliauža piliakalnio šiaurės vakarų–vakarų šlaite ir naujos nuošliaužos pietų–pietryčių ir pietryčių šlaite gali sugadinti informacinius ženklus tiek prie viršutinės šlaito briaunos, tiek papėdėje.
Geologai atkreipia dėmesį, kad per piliakalnio apžiūrą gruodžio viduryje paaiškėjo, jog Papilės II piliakalnio deformacijos nebuvo reikšmingai suintensyvėjusios, bet šlaitų stabilumas gali pablogėti prasidėjus šlapiajam pavasario laikotarpiui.
Šioms nuošliaužoms sutvarkyti reikalingi inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai, o juos, kaip ir pačią objektų tvarkybą, planuoja Akmenės rajono savivaldybės administracija ir Nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai.
LGT primena, kad geologai 2024 m. rudenį atliko liepos 28–29 d. hidrometeorologinio reiškinio – audros su liūtimis – sukeltos žalos padarinių (nuošliaužų ir kitų deformacijų šlaituose) Papilės miestelyje geofizinius (elektrotomografija ir georadaras) tyrimus ir pavojingumo vertinimą.
Labiausiai šios stichijos pasekmės pasireiškė ir didžiausią pavojų kelia valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 155 Kuršėnai–Mažeikiai 20-ajame kilometre (Papilės centrinėje dalyje) ir atokiau 22-ajame kilometre (Papilės prieigose iš vakarų–šiaurės vakarų), Papilės I ir II piliakalniams – kultūros paveldo objektams, taip pat Jurakalnio atragiui – valstybės saugomam gamtos paveldo objektui, vis dar uždarytam dėl lankytojų saugumo.
