Viltasi, kad biomedicininis geoterminio vandens tyrimas, kuriame pernai sudalyvavo apie 200 uostamiesčio gyventojų, turėtų tapti rimtu koziriu Klaipėdai, siekiančiai proveržio sveikatinimo, medicininio turizmo ir rekreacijos srityse.
Minėtame projekte jėgas buvo sutelkę Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Jūrininkų sveikatos priežiūros centras ir verslo partneris UAB „Kamineros grupė“. Ištyrus skirtingos mineralizacijos Klaipėdos regione išgaunamo geoterminio vandens poveikį gauta naujų medicinos mokslo žinių apie geoterminio vandens teigiamą poveikį mažinant streso simptomus, gerinant bendrąją sveikatos ir atskirų organų sistemų būklę.
Tyrimo metu buvo naudojamas iš 1135 m išgaunamas geoterminis vanduo, kurio temperatūra siekia apie 38°C . Vakarų Lietuvoje iš 2 km išgaunamo vandens druskingumas siekia beveik 20 proc. – savo savybėmis jis labai nedaug nusileidžia Negyvosios jūros vandeniui.
Tyrime dalyvavusieji džiaugėsi vandens poveikiu – žmonės minėjo, kad pagreitėjo įsisenėjusių žaizdų gijimas, įsitikinta, kad geoterminis vanduo mažina uždegiminius elementus, cholesterolį. Viena procedūra žmonėms sumažino pulsą. Dalyviai teigė ėmę vartoti mažiau vaistų, atsirado teigiamų pokyčių nervų sistemoje, perpus sumažėjo stresas, odos sausumas.
Tyrimas buvo atliktas naudojant stovintį, nusodintą geoterminį vandenį. Specialistų teigimu, išsyk į sistemas patiekiamas natūralus geoterminis vanduo leistų tikėtis dar geresnių rezultatų.
Mokslas siunčia žinią miestui
Akademinės bendruomenės atstovų teigimu, mokslinio tyrimas buvo sudėtingas, pareikalavęs tiek laiko resursų, tiek kompetencijų – KU mokslininkai buvo išsikėlę ambicingą tikslą atsakyti į klausimą, ar svarbi balneoterapijai naudojamo vandens mineralizacija, bei kokios mineralizacijos vanduo duoda geriausią poveikį atskiroms žmogaus organizmo sistemoms.
„Klaipėdos universiteto mokslininkai miesto labui išties stipriai pasitarnavo – tyrimas turėtų tapti stipriu impulsu galutinai įsitikinant gamtinių turtų unikalumu bei, įvertinus itin dideliu druskingumu pasižyminčio vandens geoterminio vandens savybes, imtis kurti infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas platesniam šių išteklių panaudojimui“, – kalbėjo KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Rektoriaus teigimu, miestui apsisprendus kryptingai dirbti ir vystyti su geoterminiais ištekliais susijusias paslaugas, universitetas matytų plačias bendradarbiavimo ir įsitraukimo galimybes – tęsiant įvairius tyrimus, dalijantis mokslininkų patirtimi, kaip įgytas žinias nukreipti gerinant geoterminio vandens procedūrų naudotojų sveikatą, atveriant praktikos galimybes ir karjeros perspektyvas akademiniam jaunimui iš KU Sveikatos mokslų fakulteto.
Verslo susidomėjimas yra
„Platesnis geoterminio vandens panaudojimas kuriant modernų reabilitacijos ir SPA centrą Klaipėdos pajūryje – tai ir žmonėms reikalingos paslaugos, ir naujos galimybės verslui, ir stipresnis miesto pozicionavimas rinkodaros kontekste išryškinant jo unikalumą. Žvelgiant toliaregiškai, procesas neužsibaigtų poilsiui ir sveikatinimui skirtos infrastruktūros sukūrimu: ilgainiui Klaipėda galėtų žengti ir kitus žingsnius siekiant aukštos pridėtinės vertės projektų vystymo – pavyzdžiui, biomedicinos bei kitose perspektyviose srityse“, – sakė Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Įgyvendinant unikalų biomedicininį geoterminio vandens tyrimą prisidėjusio verslo partnerio – UAB „Kamineros grupė“ – vadovas Arūnas Tuma, susipažinęs su mokslininkų išvadomis pernai teigė, kad rezultatai turėtų suteikti papildomos motyvacijos siekiant pastatyti sveikatingumo centrą su geoterminių vandenų SPA kompleksu Giruliuose. Visgi apie tokią galimybę galvojanti įmonė dar nesulaukė savivaldybės verdikto dėl planų keisti teritorijos Giruliuose paskirtį iš rekreacinės į daugiafunkcę. Verslininkų nuomone, leidus šiame plote statyti privačius gyvenamuosius namus, nebeliks perspektyvos čia vystyti sveikatingumo centrą.
„Nepaisant tylos, įsivyravusios laukiant mums aktualių sprendimų, neprarandame pasiryžimo Giruliuose įrengti tokį sveikatingumo kompleksą, kokio nebūtų 500-600 kilometrų spinduliu. Delsimas pirmiausia daug kainuoja pačiai Klaipėdai – menksta jos patrauklumas turistų akyse, neauga gyvenimo kokybė kalbant apie pačių miestiečių poreikius“, – apgailestavo A.Tuma.
