Specialistai įsitikinę, jog Lietuva, turėdama tokius klodus po žeme, galėtų labiau panaudoti geoterminį vandenį.
Atliko tyrimą
Klaipėdos universitete kaip tik atliekami bendrovės „Geoterma“ vandens, pumpuojamo iš maždaug kilometro gylio, tyrimai. Pirmajame tyrime dalyvavo 62 sveiki žmonės, kuriems – nuo 18 iki 45 metų. Geoterminio vandens vonios buvo ruošiamos Palangos ligoninėje. Kiekvienam tyrimo dalyviui buvo paskirtos po dvi valandos: gulėjimui vonioje, relaksacijai.
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslo fakulteto mokslininkai aiškinosi, kokį poveikį šiltos geoterminio vandens vonios daro kraujo spaudimui, pulsui. Viena tyrimo grupė gulėjo geoterminiame vandenyje, kita – vandenyje, atitekėjusiame iš vietinio vandentiekio.
Buvo išsiaiškinta, kad gulėjimas geoterminiame vandenyje sulėtina pulsą, normalizuoja kraujo spaudimą.
Klaipėdos universitetas siekia atlikti ir daugiau tyrimų, kurie atskleistų Vakarų Lietuvoje išgaunamo geoterminio vandens savybes.
Anot Sveikatos mokslo fakulteto dekano Artūro Razbadausko, puoselėjama idėja prie universiteto įsteigti Geoterminių tyrimų centrą. Geoterminio vandens panaudojimas atveria galimybes Klaipėdai pritraukti didesnius turistų srautus, investicijas, plėtoti mokslinius tyrinėjimus. „Mieste atsiranda galimybės vystyti biotechnologijų, medicinos pramonę“, – teigė A.Razbadauskas. Svarstoma, kad galėtų atsirasti ir nauja studijų programa.
Vanduo – ne tik šilumai
Pasak bendrovės „Geoterma“ vadovo Ričardo Vaitiekūno, šiuo metu bendrovės pagrindinė kryptis – šilumos tiekimas. Vasarą bendrovė, valdoma „Lietuvos energijos“, patiekia apie pusę visai Klaipėdai reikalingos šilumos energijos. Žiemą iš „Geotermos“ miestelėnams patiekiama apie 20 proc. šilumos.
Prieš dvidešimt metų įsteigtos įmonės vadovas R.Vaitiekūnas neseniai kreipėsi į Seimą prašydamas lėšų įrenginiams renovuoti. Buvo planuota „Geotermą“ privatizuoti, tačiau tokie planai kuriam laikui atidėti.
Anot R.Vaitiekūno, užsienyje geoterminį vandenį siurbiančios įmonės tampa vis aktyvesnės. Štai Lenkijoje per kelerius metus tokių įmonių padaugėjo iki 10.
Iki šiol Lietuvoje nė viena kompanija nesiėmė geoterminio vandens panaudoti sveikatingumo procedūroms. Žibininkų kaime planuojamas centras būtų pirmasis. Į jį ketinama investuoti 36 mln. Lt. Pusė šios sumos – 18 mln. Lt – skirs ES. SPA procedūrų pastatas būtų maždaug 8 tūkst. kv. m ploto. Vasarą jame galėtų ilsėtis 800 žmonių. Pirmuosius klientus ketinama priimti 2013-ųjų pavasarį.