„Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, toks asistentas gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka.
Svarbiausias asmeninio asistento uždavinys – ne atlikti veiksmus už neįgalųjį, o atlikti kartu su juo“, – taip 2021 metų birželio pabaigoje, prieš pat liepos 1-ąją, kai naujoji programa pradėjo veikti, savo pranešime rašė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Eilė nejuda nuo pernai rugsėjo
Tačiau jau kurį laiką šiemet sklinda kalbos, kad programa stringa, kadangi trūksta lėšų jai įgyvendinti. Esą naujai besikreipiantys negalią turintys žmonės rikiuojami į eilę, net jeigu turi prioritetų, o jau gavusiems asmeninio asistento paslaugą – mažinamas šios paslaugos valandų kiekis.
Tai, apie ką tiek viešai, tiek neviešai kalba patys neįgalieji, patvirtina ir vienos iš asmeninę pagalbą Vilniaus mieste teikiančių nevyriausybinių organizacijų – Maltos ordino pagalbos tarnybos – atstovai.
Anot Maltiečių asmeninių asistentų projekto Vilniuje koordinatorės Karolinos Čėsnės, asmeninių asistentų projektas susiduria su sunkumais, to priežastis – lėšų stygius Vilniaus miesto savivaldybėje.
„Šiuo metu paslaugas teikiame 26 negalią turintiems klientams, asmeninis asistentas padeda žmogui būti savarankišku, jis nedaro darbų ar veiksmų už asmenį, o asistuoja jam. Į klientą žiūrime per įgalinimo prizmę.
Klientai pasitelkia darbuotojus buityje, jų padedami gaminasi maistą, tvarkosi namus, vyksta į laisvalaikio praleidimo vietas, keliauja į darbus, mokymosi ar gydymosi įstaigas, išeina į lauką pabūti gryname ore. Kitaip tariant, gyvena visavertį gyvenimą. Deja, šiuo metu daliai mūsų klientų yra sumažintos valandos, o naujai norintys gauti šią paslaugą yra įrašomi į eilę, kuri nepajuda iš vietos jau nuo 2023 m. rugsėjo mėn.
Vilniaus m. savivaldybės sudarytoje eilėje asmeninės pagalbos, kurią teiktų maltiečiai, laukia keturi asmenys, turintys pirmumo teisę gauti paslaugas, ir du asmenys, neturintys pirmumo teisės. Kitų organizacijų eilės yra dar ilgesnės. Tad žmonių, kuriems reikalinga ši pagalba, yra išties nemažai“, – sako K.Čėsnė.
Asmeninis asistentas padeda žmogui būti savarankišku, jis nedaro darbų ar veiksmų už asmenį, o asistuoja jam. Į klientą žiūrime per įgalinimo prizmę.
Koordinatorė sako, kad atvykę vertinti poreikį socialiniai darbuotojai vertina faktinį poreikį tai konkrečiai dienai: „Pavyzdžiui, jei žmogus norėtų lankyti kokius nors užsiėmimus, tačiau jam reikia palydėjimo paslaugos, nes dėl savo negalios vienas iki reikiamos vietos nuvykti jis negali, valandų poreikį vertinantys darbuotojai pažymi, kad šiuo metu užsiėmimų nelanko – tam valandos neskiriamos.
Tačiau tuomet kyla klausimas, o kaip jam pradėti lankyti užsiėmimus, jei asmuo neturi, kas jį galėtų lydėti? Juk jei būtų kam atlikti šią paslaugą, tuomet ir paties asistento nereiktų.“
Maltiečių atstovė sako, kad Vilniaus miesto savivaldybė asmenims su negalia vietoj asmeninio asistento pagalbos siūlo kitas paslaugas: dienos socialinę globą namuose, socialinę reabilitaciją neįgaliesiems bendruomenėje ir pagalbą į namus, tačiau esą šios alternatyvios paslaugos neatstoja asmeninio asistento teikiamos pagalbos.
„Tarkim, dienos socialinės globos apraše yra nurodoma: dienos globa – tai asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu jo namuose. Tačiau daugeliui mūsų klientų nuolatinė priežiūra nėra reikalinga, jiems nereikia, kad veiksmai būtų atlikti už juos.
Dabartinė situacija liūdina tiek mus, tiek klientus, bendraujant su jais girdime daug baimės dėl miglotos paslaugų ateities, matome, kad neįgalieji jaučiasi negirdimi.
Dar vienas šios daugiasluoksnės problemos aspektas – darbuotojai. Organizacijai darosi sudėtinga rasti žmonių, norinčių dirbti asistentais, nes savivaldybei neteikiant naujų klientų mes nebegalime užtikrinti darbo krūvių“, – kalbėjo K.Čėsnė.
Daugeliui mūsų klientų nuolatinė priežiūra nėra reikalinga, jiems nereikia, kad veiksmai būtų atlikti už juos.
Vilnius pusę pinigų išnaudojo per ketvirtį
Vilniaus miesto savivaldybė sako, kad asmeninio asistento paslauga yra teikiama naudojant iš valstybės biudžeto gaunamas lėšas.
„Pernai asmeninės pagalbos teikimui ir administravimui skirta 1,81 mln. eurų, panaudota 1,78 mln. eurų. Iš 2024 metams skirtų 954 tūkst. eurų per pirmąjį metų ketvirtį panaudota 403,5 tūkst. eurų“, – teigė savo komentare Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.
Paklausus, kaip teks suktis, kai vos ne pusė metams skirtų pinigų išnaudota per tris mėnesius, savivaldybė sako, kad jau kreipėsi į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą, kuri skirsto finansavimą, dėl papildomo lėšų poreikio, agentūrai teikiama informacija dėl asmens pagalbos gavėjų skaičiaus. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė esą vertina galimybes prisidėti ir savo lėšomis.
Iš 2024 metams skirtų 954 tūkst. eurų per pirmąjį metų ketvirtį panaudota 403,5 tūkst. eurų.
„Šiuo metu asmeninio asistento paslauga Vilniuje teikiama 119 žmonių, eilėje laukia 90 žmonių, iš jų pirmumo teisę gauti asmeninę pagalbą turi 64 žmonės.
Asmeninės pagalbos skyrimas ir teikimas organizuojamas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 27 straipsnio įgyvendinimo“. Teisę gauti asmeninę pagalbą turi asmenys su negalia, kurių funkcijos, veikla ir dalyvumas dėl negalios yra apriboti ir kuriems reikalinga kitų asmenų pagalba.
Pateikus prašymą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, asmenims su negalia asmeninės pagalbos poreikį individualiai nustato socialinis darbuotojas, įvertindamas tiek poreikius, tiek sveikatos būklę, tiek asmens užimtumą ir dienos režimą.
Jei įvertinus asmeninės pagalbos poreikį paaiškėja, kad asmeninė pagalba negali būti teikiama arba jos nepakanka, siūlomos alternatyvios socialinės paslaugos: dienos socialinė globa (įstaigoje arba asmens namuose), ilgalaikė socialinė globa įstaigoje ir kt.
Asmeninės pagalbos valandos nėra ir nebuvo mažinamos. Jos skiriamos kiekvienam asmeniui individualiai, įvertinus asmeninės pagalbos poreikį ir atsižvelgiant į asmens užimtumą“, – tikina sostinės savivaldybė.
-
Savotiškas būdas nemokėti už parkavimą miestų gatvėse – apsimesti neįgaliuoju
-
Neįgali moteris su vežimėliu į troleibusą pateko tik po skandalo: vairuotoja įleisti nenorėjo
-
Valstybės kontrolė: gerėja asmenų su negalia įdarbinimas
-
Septyni muziejai už beveik 230 tūkst. eurų bus pritaikyti neįgaliesiems
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą
Lėšų trūkumą pripažįsta ir ministrė
Pati socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, prieš kelias savaites dalyvaudama Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje, po parlamentaro Lino Kukuraičio klausimo pripažino – lėšų trūksta.
„Taip, lėšų trūkumas, galima sakyti, yra. Bet lygiai taip pat vis dar yra labai skirtingas savivaldybių požiūris į tai, kas yra asmeninis asistentas. Ir vertybiškai aš labai norėčiau, kad mes būtume tarpusavyje sutarę, kad asmeninis asistentas gali būti reikalingas tiems žmonėms, kurie gali būti savarankiški, kuriems reikalinga pagalba einant į darbą ar mokymosi vietas.
O labai dažnai mes liudijame tikrindami savivaldybių panaudojamas lėšas asmeniniam asistentui, kad iš šių lėšų bandoma dengti kitų socialinių paslaugų poreikiai – globa, slauga ar kokie kiti sprendimai. Esame atlikę per agentūrą (Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTA) – red. past.) ir keletą auditų, tai pamatėme, kad yra savivaldybių, kurios iš šių lėšų net perka tam tikrus dalykus, o ne panaudoja tuos pinigus būtent asmeniniams asistentams ir būtent tai grupei, kuriai tas asmeninis asistentas ir buvo konstruojamas dar ir prie ankstesnio ministro.
Turbūt bendromis jėgomis reikia kalbėtis su savivaldybėmis apie tai, kam iš tiesų turi būti skirtas asistentas. Tada turbūt ir tų lėšų stygius būtų mažesnis“, – apie problemą kalbėjo ministrė.
Taip, lėšų trūkumas, galima sakyti, yra. Bet lygiai taip pat vis dar yra labai skirtingas savivaldybių požiūris į tai, kas yra asmeninis asistentas.
Patikrinimai rodo problemas
Socialinių reikalų ir darbo ministerija (SADM), išsamiau komentuodama situaciją, 15min teigė, kad „susidariusiai situacijai, remiantis ANTA atliktais patikrinimais savivaldybėse ir surinktais duomenimis, įtakos turi keli veiksniai: ne visuomet objektyvus asmeninės pagalbos poreikio nustatymas savivaldybėse“.
„Iš atliktų patikrinimų 12-oje savivaldybių, savivaldybėms rekomenduota pervertinti 1/3 asmeninės pagalbos gavėjų. Be to, remiantis ANTA surinktais duomenimis, matyti, kad metų pradžioje 26 savivaldybėse pensinio amžiaus asmeninės pagalbos gavėjų sudarė daugiau nei 30 proc. visų asmeninės pagalbos gavėjų (8 savivaldybėse daugiau nei 50 proc. gavėjų sudarė pensinio amžiaus asmeninės pagalbos gavėjų).
Gegužės mėnesio duomenimis, asmeninė pagalba teikiama 445 pensinio amžiaus asmenims, iš jų – 138 asmenys, turintys didelių specialiųjų poreikių lygį (nuo 2024 m. prilyginama iki 15 proc. dalyvumo lygiui), ir kuriems potencialiai reikia kitų socialinių paslaugų, tokių kaip pagalba į namus ar net globa / slauga. T. y. asmenų su negalia poreikiai nėra tinkamai atliepiami poreikio vertinimo etape savivaldybėse, kuomet asmeninė pagalba turėtų būti skiriama asmenims, kurie dirba arba mokosi“, – apie patikrinimų išvadas teigia ministerija.
Metų pradžioje 26 savivaldybėse pensinio amžiaus asmeninės pagalbos gavėjai sudarė daugiau nei 30 proc. visų asmeninės pagalbos gavėjų.
Taip pat, kaip teigia SADM, įgyvendinant Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą sumažėjo asmens mokėjimo dalis už asmeninės pagalbos teikimą, kuomet surinktos lėšos naudojamos asmeninės pagalbos teikimui užtikrinti, todėl ši dalis taip pat dengiama iš valstybės biudžeto lėšų.
„Problema sprendžiama jau dabar: Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nuolat bendradarbiauja su savivaldybėmis dėl lėšų poreikio, numatomo sutaupymo, taip pat taiklesnio poreikio vertinimo, yra stiprinama asmeninės pagalbos teikimo ir organizavimo kontrolės funkcija.
Tačiau pažymėtina, kad teisės aktai numato, jog asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimas, taip pat ir asmeninė pagalba, gali būti finansuojamas ne tik iš valstybės biudžeto lėšų, bet ir iš savivaldybių biudžetų, nes viena iš savivaldybėms priskirtų savarankiškųjų funkcijų – sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų su negalia socialinei integracijai (dalyvumui) į savivaldybės bendruomenę sudarymas“, – aiškina ministerija.
Teks grąžinti
Tą patį kartoja ir ANTA – kad pirmoji ir pagrindinė priežastis, kodėl lėšų neužtenka yra ta, jog jos skiriamos ne visada tiems, kuriems turėtų būti skiriamos.
„Kai norinčių gauti asmeninio asistento pagalbą skaičius yra didesnis, nei iš valstybės biudžeto skirtas finansavimas, sudaromos asmeninės pagalbos laukiančiųjų eilės arba asmenims pagalba gali būti teikiama ją finansuojant iš savivaldybių biudžetų. Be to, savivaldybės asmenims gali pasiūlyti ir kitas socialines paslaugas, pavyzdžiui, pagalbą į namus, socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugas, kitaip tariant – tokias paslaugas, kurios atitiktų žmogaus poreikius.
Savivaldybės įpareigotos grąžinti pinigus į biudžetą.
Šiuo metu 14 savivaldybių išreiškė poreikį dėl papildomų lėšų skyrimo. Tikimės, kad su papildomai gautomis valstybės biudžeto lėšomis bei perskirstant lėšas tarp savivaldybių galėsime šį lėšų trūkumą padengti.
Taip pat, minimoms problemos spręsti ANTA stiprins valstybės biudžeto lėšų panaudojimo kontrolę ir stebėseną, teiks pasiūlymus teisės aktų tobulinimui, siekiant tiksliau nustatyti asmeninės pagalbos gavėjų grupę“, – teigia ANTA Teisių apsaugos politikos įgyvendinimo priemonių valdymo skyriaus patarėja Simona Artimavičiūtė-Šimkūnienė.
Ji taip pat nurodė, kad atliekant kontrolę ir nustačius netinkamą valstybės biudžeto lėšų naudojimą, „savivaldybės įpareigotos grąžinti pinigus į biudžetą“.
