Sunkiausia padėtis, EK nuomone, šiuo metu yra Latvijoje, Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Visos šalys priskirtos prie didelės rizikos šalių, rašoma Europos Komisijos trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje.
EK kelia nerimą, kad šiose valstybėse ekonominės krizės poveikis vidutinio laikotarpio augimui gali užsitęsti, o formuojant biudžetą, joms gali kilti sunkumų. Labai sparčiai didėjantis skolinimasis jau artimiausiu metu šiose valstybėse esą bus sunkumų keliantis politinis klausimas.
Be minėtų penkių šalių, Lietuva, taip pat Olandija, Malta, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Čekija ir Kipras įtrauktos į sąrašą, kurioms reikia ambicingos biudžeto programos – jos priskirtos prie didesnės rizikos šalių. Joms EK rekomenduoja imti esminių reformų socialinės apsaugos srityje.
Didelės rizikos grupės šalims bendra tai, kad dėl krizės jų biudžeto deficitas ir įsiskolinimas viršija stabilumo pakte numatytas 3 proc. ir 60 proc. ribas.
„Ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas kelia susirūpinimą visose ES šalyse, tačiau finansų padėtis skirtingose šalyse pastebimai svyruoja“, – teigė EK atstovas spaudai Johannesas Laitenbergeras, kurį cituoja naujienų tinklapis euobserver.com.
Kitos Bendrijos šalys sulaukė nuosaikesnės kritikos. Estija pateko tarp geriausiai Komisijos įvertintų šalių, tarp jų buvo ir Švedija, Danija, Suomija bei Bulgarija. EK argumentuoja, jog jos priskirtos žemos rizikos šalių grupei dėl „sveikų“ viešųjų finansų bei didelių pensijų reformų, kurios buvo atliktos dar prieš krizę.
Ataskaitoje apžvelgiama ES valstybių finansų raida iki 2060-ųjų.