Ketverių metų istorija, regis, neturi pabaigos. Dar 2007-aisiais anuometinis Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius bendrovei „Klaipėdos vanduo“ suteikė išlygą tiekti gyventojams vandenį, ne visai atitinkantį higienos normas – su fluoro ir amonio pertekliumi. Bendrovė ieškojo būdų, kaip gerinti vandens kokybę ir, siekdama gauti ES lėšų, kitąmet pateikė paraišką.
Tais pačiais metais buvo patvirtintas finansavimas ir paskelbtas rangovo, atliksiančio pirmosios vandenvietės įrenginių gerinimo darbus, konkursas. Jį laimėjo pagal jungtinę veiklos sutartį dirbanti įmonė „Hidrostatyba“ ir švedų „Malmberg Water“. Konkursui pasibaigus, pretenzijas ėmė reikšti jame dalyvavusi ir didesnę kainą siūliusi kauniečių bendrovė „Kamesta“ dirbanti su lenkų bendrove“, esą konkursas vyko pažeidžiant sąlygas. Taip įsisuko Klaipėdos vandens tiekėjo ir nusivylusio rangovo teismų karuselė.
Teisinės vingrybės
Šių metų vasario 8 dieną Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Viešųjų pirkimų komisija buvo teisi rangovu išrinkdama „Hidrostatyba“ ir „Malmberg Water“. „Mes pasirašėme su jais sutartį, sumokėjome avansą – apie 7 mln. litų ir pradėjome darbus. Jau yra gautas leidimas senųjų pastatų griovimui ir yra ruošiamas techninis projektas naujiems vandens gerinimo įrenginiams“, – sakė L.Makūnas. Tačiau konkursą pralaimėjusi „Kamesta“ nenurimo ir po mėnesio pateikė kasacinį skundą Lietuvos aukščiausiajam teismui.
„Kamesta“ teismą siekia įtikinti teigdama, kad „Hidrostatyba“ ir „Malmberg Water“ neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, esą nėra pateikusi projekto, kuriame būtų nurodyta, jog iš vandens bus valomi ne mažiau nei du rodikliai – amonis arba fluoras. Atremdama priekaištus bendrovė „Klaipėdos vanduo“ kartu su rangovais pateikė projekto detales, kurios yra analogiškos kaip ir Kauno Petrašiūnų vandenvietėje, esą ten valomi minėtieji cheminiai elementai. „Kamesta“ taip pat suabejojo ir jungtinės veiklos sutartimi, kadangi ši nepatvirtinta notaro ir reikalauja, kad Aukščiausiasis teismas panaikintų Apeliacinio teismo sprendimą ir paliktų galioti pirmos instancijos Klaipėdos apygardos teismo, kuris pripažino, kad „Klaipėdos vanduo“ neteisingai parinko laimėtoją, sprendimą. Tačiau L.Makūnas tvirtino, kad sutartis Apeliacinio teismo pripažinta teisėta. „Apeliacinis teismas nustatė, kad įstatymas nereikalauja, jog sutartis būtų tvirtinama notaro, pakanka pasirašiusiųjų šalių parašų tvirtinimo, kas ir buvo padaryta“.
Projektas atpigo
Pirmosios vandenvietės sutvarkymo projekto vertė – 23 mln. litų, tačiau ši suma teikiant paraišką buvo apie 10 mln. litų didesnė. Vandenvietės sutvarkymas yra projekto, kurio pirminė vertė – 52 mln. sudėtinė dalis, tačiau galutinė jo vertė taip pat gerokai sumažėjo. Pirminis projektas susidėjo iš keturių dalių: Tauralaukio tinklų statybos, „Smeltės“ tinklų statybos, magistralinių tinklų prie Kretingos gatvės statybos ir pirmosios vandenvietės vandens gerinimo įrenginių atnaujinimo. „Kai pradėjome vykdyti konkurso procedūras, pamatėme, kad rangovų siūlomos kainos yra mažesnės ir jų vidurkis siekia apie 26 mln. litų. Dėl to dar papildomai įtraukėme tris tinklų projektus, kurių bendra vertė tuo metu buvo apie 19 mln litų. Kai baigėsi konkursas, šitie trys projektai atpigo iki 10,6 mln. litų“, – sutaupęs tikino L.Makūnas.
Po šių veiksmų Aplinkos projektų valdymo agentūra paprašė patikslinti ir galimai sumažinti bendrą projektų finansavimą, tad sudėliojus visus skaičius, bendra projektų vertė sumažėjo nuo 52 mln. iki 33 mln. ir taip esą buvo sutaupyta beveik 15 mln. litų. Tai leido dar pateikti paraišką projektui, vertam 36 mln. litų pagal kurį numatyta prie Klaipėdos miesto tinklų numatyta prijungti prie Klaipėdos esančias gyvenvietes: Sūdmantus, Gindulius, Dovilus, Kalotę, Purmalius ir dar keletą miesto gatvių.
Vandens kaina kils, jei pralaimės bylą
„Kai ruošėme pirminį projektą, skaičiavome, kad jį įgyvendinus vanduo klaipėdiečiams galėtų brangti apie 11 ct už kubinį metrą. Kai projekto kaina sumažėjo, paskaičiavimo, kad net teoriškai pakankamas kainos padidinimas yra 8 ct. O kai įvykdysime, gali būti, kad dar sutaupysime ir šios kainos visai nereikės didinti“, – sakė L.Makūnas ir tikino, kad šiuo metu bendrovė „Klaipėdos vanduo“ poreikio didinti kainų neturi. Tačiau užsitęsę teisminiai ginčai vis labiau atitolina sveiko ir švaraus vandens tiekimą miestiečiams. „Klaipėdos vanduo“ nuo 2013-ųjų metų privalo užtikrinti vandens, atitinkančio higienos normas, tiekimą.
Leistina amonio koncentracija turi būti ne didesnė nei 0,5 mg litre, o i šiuo metu svyruoja apie 0,7-0,8 mg litre. Fluoro leistina norma yra 1,5 mg litre, o realus vidurkis siekia apie 1,7 mg litre. „Pagal įstatymą, tiekti vandenį ne pilnai atitinkantį higienos normų, gali būti skirta dukart po trejų metų laikotarpio. Mes jau būsime išnaudoję abi galimybes“, – kalbėjo „Klaipėdos vanduo“ vadovas. Jo teigimu, jei šis projektas, kuris jau vykdomas trejetą mėnesių, būtų sustabdytas ir reikėtų pradėti naują konkursą, europinių pinigų gauti nepavyktų. Esą tada reikėtų skolintis ir mokėti palūkanas, kurios tris kartus labiau atsilieptų galutinei vandens kainai, tenkančiai vartotojui.
