Už tai, kad „darbo metu vykdė veiklą, nesusijusią su pareigybės aprašymu", Miroslavo seniūnui Jonui Juravičiui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Davanojo sūnus
Į nemalonę seniūnas pateko, kai Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Aurimo Truncės sudaryta komisija nustatė, kad neseniai J.Juravičius, likus mažiau nei pusvalandžiui iki pietų pertraukos, sėdo prie jam priklausančio katafalko vairo ir nuvežė mirusįjį į bažnyčią, vėliau - į kapines.
Kadangi seniūnas padėdavo be atlygio, kai kurie miroslaviškiai net pamanė, kad katafalkas yra valdiškas ir šis darbas įeina į seniūno pareigas.
Anot J.Juravičiaus, jis nuo praėjusių metų rudens savo seniūnijos gyventojams teikia neatlygintinas mirusiojo nuvežimo į amžinojo poilsio vietą paslaugas. „Pernai sūnus iš Jungtinių Amerikos Valstijų atsiuntė 25 metų senumo katafalką „Cadillac Royalle". Kurį laiką neapsisprendžiau, ką su juo daryti – parduoti ar palaukti, kol išeisiu į pensiją. Gal tada imčiausi verslo", – pasakojo 61 metų seniūnas.
Pasekė senutės pavyzdžiu
Apsispręsti padėjo senolė Ona Janulevičiūtė. Ji pasiguodė seniūnui nežinanti, kur gauti katafalką mirusiai seseriai į kapines nuvežti. J.Juravičius pažadėjo paskolinti katafalką, tačiau paragino susirasti vairuotoją. Senolei to padaryti nepavyko, tad seniūnas pats nuvežė velionę į kapines. Už paslaugumą ir supratingumą O.Janulevičiūtė seniūnui atsidėkojo maldomis.
Nesavanaudiškas J.Juravičiaus poelgis padrąsino ir kitus miroslaviškius kreiptis pagalbos į seniūną artimųjų mirties atveju. Žmonės džiaugėsi, kad nereikia samdytis katafalko iš Alytaus laidojimo namų ir už paslaugą mokėti pusketvirto šimto litų. Daugiau kaip per pusmetį seniūnas ne vieną miroslaviškį palydėjo į paskutinę kelionę. „Kai žmonės už pagalbą pasiūlo pinigų, vietoj jų paprašau už mane pasimelsti. Tik kartą paėmiau atlygį – puslitrinį stiklainiuką medaus", – atviravo J.Juravičius.
Palaiko seniūną
Kadangi seniūnas padėdavo be atlygio, kai kurie miroslaviškiai net pamanė, kad katafalkas yra valdiškas ir šis darbas įeina į seniūno pareigas. Neapsieita be kuriozų. „Vienas mirusiojo giminaitis per mano žmoną griežtai perdavė, kad po valandos būčiau prie šarvojimo salės. Kaip buvo liepta, taip ir padariau. Aš taip suprantu valdžios tarnystę žmonėms ir kol būsiu seniūnas, padėsiu, kiek išgalėsiu", – sakė J.Juravičius.
Tai, kad padėdamas vietos gyventojams seniūnas pažeidė Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisykles (šių pagrindinis tikslas – padėti valdininkams pelnyti visuomenės pasitikėjimą – aut. past.), miroslaviškiai vadina visišku absurdu. „Nuobauda už pagalbą nepasiturintiems žmonėms – nesąmonė. Palaikome seniūną. Vargu ar rasite bent vieną žmogų, manantį kitaip", – neslėpė pasipiktinimo Balkasodžio kaimo gyventoja Angelė Jakucevičienė.
Pažadėjo, bet neištesėjo
Seniūnas mano, kad rajono vadovai jo darbo trūkumų nuolat ieško dėl to, kad iš jo nesulaukia tinkamo politinio palaikymo ir nori atsikratyti nelojalaus tarnautojo.
Nors J.Juravičiui už nesavanaudišką pagalbą skirtas papeikimas, seniūnas neketina nebeteikti miroslaviškiams šios labai svarbios paslaugos: „Ieškosiu vairuotojo, kuris dirbtų neimdamas atlygio."
Savivaldybės administracijos direktorius A.Truncė, LŽ pažadėjęs staigiai raštu pakomentuoti savo sprendimą, iki darbo pabaigos to nepadarė ir į telefono skambučius vėliau neatsiliepė.
