Tai antradienį pareiškė Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius, antradienį dalyvavęs konferencijoje „Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio jubiliejiniai metai: pasipriešinimo dalyvių ir kolaborantų teisinis, politinis, moralinis ir istorinis vertinimas“.
Prokuroro teigimu, tinkamiausias metas genocido, karo nusikaltimų bylų tyrimui buvo vos tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 metais. Tačiau iki 1998 metų teismui perduota vos viena tokia baudžiamoji byla.
Rimantas Valentukevičius atkreipė dėmesį, kad per 19 metų Valstybės saugumo departamento ir Policijos departamento pareigūnai nėra baigę nė vieno ikiteisminio tyrimo tokiose bylose.Anot jo, 1990–1993, 1995–1997 m. buvo objektyviai palankiausios sąlygos ir galimybės tokios kategorijos nusikaltimams išaiškinti ir kaltininkus perduoti į teismą.
„Pavyzdžiui, 1992 m. balandžio 9 d. priimtas įstatymas dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą, kurio normoms taikyti nebuvo numatyti senaties terminai. Tuo metu buvo santykinai pakankamas skaičius dar gyvų ir nusikaltimų įvykius, aplinkybes, detales ir asmenis galinčių paliudyti žmonų, tebegyvi kaltininkai ir jų bendrininkai“, – vardijo R.Valentukevičius.
Kaltininkai miršta – bylos nutraukiamos
Dabar kasmet vis mažėja galimybių ištirti tokias bylas.
„Mažėja objektyvios galimybės patraukti baudžiamojon atsakomybėn tokius nusikaltimus dariusius asmenis“, – antradienį per konferenciją pabrėžė Generalinės prokuratūros atstovas.
Jis pabrėžė, kad net išaiškinus nusikaltimą žmoniškumui padariusį asmenį, įrodžius jo kaltę, paskelbus nuosprendį, dažnai jis atleidžiamas nuo realios bausmės, nes yra prastos sveikatos, senyvo amžiaus.
Generalinės prokuratūros prokuroras atkreipė dėmesį, kad per 19 metų Valstybės saugumo departamento ir Policijos departamento pareigūnai nėra baigę nė vieno ikiteisminio tyrimo tokiose bylose.
R.Valentukevičiaus duomenimis, iš viso pradėti 233 ikiteisminiai tyrimai dėl genocido, karo nusikaltimų, trėmimo per tris okupacijas.
27 proc. pradėtų bylų buvo nutrauktos. Dažniausias tokio sprendimo pagrindas – miręs kaltininkas, nesurenkama įrodymų, galinčių pagrįsti kaltę, suėjęs senaties terminas.
Generalinės prokuratūros pareigūno duomenimis, iš minėtų 233 tyrimų 20 baudžiamųjų bylų (9 proc.) perduotos teismui, jose kaltinimai pateikti 29 asmenims.
Keturi asmenys buvo išteisinti, dviejų bylos dar nagrinėjamos.
„Šešiems asmenims nutrauktos bylos dėl jų nepakaltinamumo, penki mirė nebaigus teismų procesų“, – vardijo prokuroras.
Jis pareiškė esąs įsitikinęs, kad dar ne viena baudžiamoji byla dėl nusikaltimų žmoniškumui bus perduota teismui. Perspektyviais jis pavadino penkis šiuo metu atliekamus tyrimus.
„Būkime realistai, praėjo šešiasdešimt ir daugiau metų. Teisė dažniai prasilenkia su morale ir gyvenimu“, – apgailestavo prokuroras.
Jis sakė pasigendąs buvusių politinių kalinių ir tremtinių pagalbos tiriant tokias bylas.
„Per vienuolika metų, kiek dirbu, vienintelis Algirdas Endriukaitis (Kovo 11-osios Akto signataras – BNS) užvedė keliose bylose „ant kelio“. Jokios realios pagalbos iš politinių kalinių tremtinių daugiau nesame gavę“, – sakė R.Valentukevičius.
„Prokurorai nėra burtininkai“
Anot jo, įrodinėjant nusikaltimus žmoniškumui taip pat trūksta dokumentų, kaimyninės valstybės, kur yra tokių dokumentų arba kur slapstosi kaltininkai, kategoriškai atsisako suteikti teisinę pagalbą.
Neseniai Lietuvoje buvo rodomas švedo Jono Ohmano sukurtas dokumentinis filmas „Smogikai“, kuriame buvę vadinamieji smogikai atvirai pasakojo, kaip kovojo prieš Lietuvos partizanus.„Prokurorai nėra burtininkai, esame saistomi įstatymų reikalavimų“, – sakė Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras.
Konferenciją surengęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka sakė, kad įrodinėjant kolaboravimo su okupaciniu režimu atvejus svarbu atsisakyti paslaugų tų, kurie vykdė sovietinį „teisingumą“.
„Tik tokiu atveju turėsime teisę teigti, kad gerbiame Nepriklausomybės kovas ir laisvės kovotojus“, – tvirtino jis.
Kitas konferencijos rengėjas, parlamentaras Arimantas Dumčius vylėsi, kad prokurorai tinkamai įvertins vadinamųjų smogikų veiklą.
„Apie 60 smogikų laisvai vaikšto, niekas jų nenagrinėja. Negalime leisti, kad filmuose būtų didžiuojamasi tų smogikų savo veikla prieš lietuvių tautą“, – piktinosi parlamentaras.
Neseniai Lietuvoje buvo rodomas švedo Jono Ohmano sukurtas dokumentinis filmas „Smogikai“, kuriame buvę vadinamieji smogikai atvirai pasakojo, kaip kovojo prieš Lietuvos partizanus.
Dauguma smogikų – perverbuoti pasipriešinimo dalyviai, kurie, atsisukę prieš buvusius bendražygius, juos išduodavo, suimdavo ar nužudydavo.
Pokariu slapti agentų smogikų būriai sovietų saugumo buvo naudojami kaip priemonė galutinai nuslopinti ginkluotą pasipriešinimą sovietų valdžiai.