Moteris išgirdo, kad rimtesnio gydymo gali tikėtis tik pirmadienį
Suprasti akimirksniu
- Mama stebėjo, kaip rezidentė nežino, ką daryti su jos vaiku
- Ligoninės taupo: naktimis ir poilsio dienomis budi rezidentai
- Klinikos vadovas gina esamą tvarką: taip yra visame pasaulyje
- Gydytojai mokosi 12 metų, kol gauna teisę dirbti savarankiškai
„Jausmas įdomus, ypač kai lyg penkiolikmetė atrodanti medikė nedrąsiai čiupinėja tavo karščiuojantį ir dehidratavusį vaiką ir tam nelabai situacijoje besigaudančiam vabaliukui (turiu omenyje vaiką) aiškina, kad jis turi valgyti. Pasitikėti sunku, ypač kai išeidama po savo pamainos ta gydytoja draugiškai pamojuoja ir sako: „Pirmadienį gal dar padarysime tyrimų, kai jus apžiūrės rimtesni kolegos.“ Per tą laiką, kol esame čia, mus prižiūrėjo trys rezidentės“, – teigė pašnekovė.
Moteris prisipažino, kad ji labai baiminosi dėl savo vaiko sveikatos ir buvo arti panikos ribos, o gydytojų rezidenčių nepasitikėjimas savimi nusiraminimo tikrai nesuteikė, atvirkščiai, dar labiau jaukė mintis.
Pasak Santariškių klinikose gulėjusios vilnietės, tokia pati situacija ir šioje gydymo įstaigoje. Savaitgalį geriausiu atveju sulauksi rezidento, o gali būti, kad visai niekas tavęs neapžiūrės. Jeigu nereikia daryti kokių nors specifinių procedūrų, savaitgalį ligoninėje nėra ką veikti – tu niekam neįdomus.
Rezidentas: naktimis išskirtinai lieka tik rezidentai
Jau anksčiau 15min kalbintas skubiosios medicinos gydytojas rezidentas Andrius Černauskas yra paaiškinęs, kad visose išsivysčiusiose valstybėse naktinės valandos ir šventinės dienos yra neįskaitomos į pagrindinį krūvį, vadinasi, už kiekvieną naktinį budėjimą ar šventės dieną rezidentams sumoka iš ligoninės biudžeto lėšų papildomai. Lietuvos universitetinėse ligoninėse daugybėje skyrių, pasak jo, naktimis iš tiesų lieka išskirtinai rezidentai.
„Tai reiškia, kad tuomet, kai tu turi mokytis, įgyti praktinius įgūdžius, dirbi iki 13 valandos, o kai kuriose rezidentūros bazėse, pavyzdžiui, kai kuriuose Kauno klinikų skyriuose, vieša paslaptis, kad rezidentai verčiami naktimis budėti net šešis kartus, o dieninės valandos, kai yra galimybė įgyti specifinių įgūdžių, trumpinamos iki 12-tos valandos. Tačiau, suprantama, taip anksti išeiti negali, nes tave užsipuls vyresnieji gydytojai, kad jiems nesuklijavai istorijų, neišrašei tyrimų lapelių, neparuošei epikrizių. Universitetinės ligoninės nesamdo pagalbinio personalo (sekretorių, referentų), nes vyrauja nuo sovietinių laikų įsišaknijusi nuomonė, kad rezidentai turi atlikti visą nekvalifikuotą, medicininių žinių nereikalaujantį darbą.
Vyrauja nuostata, kad universitetinėse ligoninėse mes įgyjame tik licencijas, o ne žinias, kad turime atvergauti nemokamai klijuodami popierius ir gydydami žmones naktimis.
Kol naudoji kruopščiai įgytus klijavimo lipalu įgūdžius, specialistai be tavęs operuoja, zonduoja, intubuoja ar ventiliuoja. Tik jei universitetinė ligoninė kurį nors rezidentą nusprendžia pasilikti sau, prieš baigiant rezidentūrą arba iš karto po baigimo siunčia mokytis, pasako, kad šį žmogų reikia išmokyti, nes jis dirbs ligoninei.
Universitetinėse ligoninėse vyrauja nuostata, kad jose mes įgyjame tik licencijas, o ne žinias, kad turime atvergauti nemokamai klijuodami popierius ir gydydami žmones naktimis, o įgūdžius įgysime pradėję dirbti kaip specialistai. Tuomet kyla natūralus klausimas, kam reikalinga rezidentūra?“ – teigė gydytojas rezidentas.
Pasak jo, rezidentas negali pasirinkti rezidentūros bazės, nesudaromos sąlygos konkurencijai. Esanti struktūra palaiko universitetinių ligoninių monopoliją, o jei netenkina darbo sąlygos neįmanoma išeiti į kitą bazę, nebent visiškai atsisakyti mediko profesijos, todėl visi, kantriai sukandę dantis, kenčia.
Klinikos vadovas: niekur pasaulyje vienas rezidentas nedirba
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. dr. Rimantas Kėvalas pasakojo, kad tuomet, kai jis pradėjo dirbti, rezidentūros nebuvo. Gydytojas po penkerių studijų metų stodavo į vadinamąją internatūrą, kuri truko vienerius metus. Jos metu jis įgydavo vieną iš specializaciją – vidaus ligų, chirurgijos, akušerijos arba pediatrijos, taigi savarankiškai pradėdavo dirbti po septynerių metų nuo studijų pradžios.
„Su nepriklausomybe atėjo labai puiki reforma: tik baigę gydytojai negali dirbti visiškai savarankiškai, t. y. jie gauna diplomą, bet neturi licencijos dirbti tam tikru specialistu. Specialybė įgyjama per atitinkamos trukmės rezidentūrą.
Kalbant konkrečiai apie mūsų kliniką, vaikų ligų rezidentas studento ir kartu ligoninės gydytojo statusą išlaiko ketverius metus, o gavęs bazinį vaikų gydytojo ligų išsilavinimą dažniausiai mokosi dar ir siauros specializacijos, tarkime, vaikų pulmonologo, kardiologo ir pan. Taigi gydytojo licenciją, suteikiančią teisę dirbti savarankiškai, jis gauna po šešerių rezidentūros metų. Pirmus dvejus metus jis turi jaunesniojo rezidento statusą, likusius ketverius – vyresniojo.
Pagal rezidentų reglamentą jų teisės ir pareigos gražiai sudėliotos, tačiau noriu pabrėžti, kad niekur pasaulyje absoliučiai vienas rezidentas nedirba. Jam visada paliekama galimybė pasikonsultuoti su gydytoju, kurias gali būti stacionare arba budėti prie telefono namuose. Tokia praktika pasaulyje taip pat taikoma, kai rezidentas gali bet kada paskambinti gydytojui ir pasitarti. Ir netgi privalo tai padaryti“, – svarstė pašnekovas.
Pasak mediko, visame pasaulyje universiteto ligoninėse dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie formuoja mokslo kryptį, mokymą, klinikinį darbą, ir rezidentai, kurie yra vykdytojai, sekėjai. Kita vertus, yra labai daug sprendimų, kuriems jie turi pakankamai daug žinių. Rezidentas, kuris mokosi vienuoliktus ar dvyliktus metus, faktine prasme jau yra visavertis vaikų ligų gydytojas, bet teisine prasme jam dar reikia gauti licenciją. Esą kuo toliau, tuo mažiau yra ir bus gydytojų, o rezidentinė grandis išliks stipri.
Kuo toliau, tuo mažiau yra ir bus gydytojų, o rezidentinė grandis išliks stipri.
R.Kėvalas patikino, kad Vaikų ligų klinikoje taip pat niekada nėra paliekami dirbti vien rezidentai, netgi per šventes. Ligoninėje visada budi intensyvios terapijos gydytojas, du gydytojai priėmime ir, žinoma, daug rezidentų. Vienas gydytojų yra vyriausias budintis, jis kuruoja visus skyrius.
„Naktį neturi būti tiek pat gydytojų kaip dieną. Dienos metu specialistai sudėlioja problemas ir veiksmų planą perduoda budėtojui. Tai gali būti ir rezidentas. Tokią sistemą pats esu išbandęs Australijoje, tik ten dirba kur kas mažiau gydytojų negu pas mus, daug didesnį svorį turi rezidentai ir pagalbinis personalas. Tai normalu. Mūsų ligoninė yra tretinio lygio. Tai reiškia, kad joje dirba aukščiausios klasės specialistai, kurie sudaro tyrimų planą, diagnostiką, skiria gydymą, o rezidentams budėjimo metu lieka tik užtikrinti kontrolę, t. y. tęsti tai, kas padaryta, o jei atsitinka kažkas nenumatyta, susisiekti su specialistu ir pasikonsultuoti“, – teigė pašnekovas.
SAM: ar rezidento kompetencija pakankama, sprendžia vadovas
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai, paklausti, ar tokia tvarka pakankamai saugi pacientams, nukreipė į galiojančius teisės aktus.
Rezidentūros pavyzdiniai nuostatai numato, kad gydytojui rezidentui leidžiama savarankiškai dirbti, budėti ir teikti medicinos pagalbą neperžengiat Lietuvos medicinos normų bei pavyzdiniuose nuostatuose nustatytos kompetencijos. Kitais atvejais gydytojas rezidentas turi konsultuotis su savo vadovu. Gydytojo rezidento vadovas privalo arba konsultuoti gydytoją rezidentą, arba perimti gydytojo rezidento prižiūrimą pacientą.
Apie tai, ar gydytojo rezidento kompetencija yra pakankama jam savarankiškai atlikti vienus ar kitus darbus, sprendžia gydytojo rezidento vadovas. Tačiau visais atvejais, net jei suteikia paslaugas savarankiškai, gydytojas rezidentas visada turi galimybę konsultuotis su savo vadovu.
Jaunesniojo ir vyresniojo rezidento kompetencija ir atsakomybės lygis skiriasi, tačiau ligoninė, esanti rezidentūros baze, privalo užtikrinti visų rezidentų priežiūrą. Tai reiškia, kad rezidentas visais atvejais gali pasitarti su savo vadovu ar budinčiu gydytoju, kuris tuo metu dirba ligoninėje ar gali būti pasiekiamas telefonu ir turėti galimybę atvykti į ligoninę ne ilgiau kaip per 1 valandą.
„Kitaip tariant, manome, kad rezidentūros bazės – dažniausiai tai universitetinės ligoninės arba tretinio lygio paslaugas teikiančios gydymo įstaigos – yra pakankamai aukšto lygio ligoninės, kuriose dirba kvalifikuotas personalas. Todėl manome, kad specialistų priežiūroje dirbantis rezidentas gali suteikti saugias paslaugas“, – teigė SAM atstovai.
