Europos arešto orderis – tai supaprastinta tarpvalstybinė teisminė asmenų perdavimo procedūra, taikoma patraukiant juos baudžiamojon atsakomybėn arba vykdant laisvės atėmimo bausmę ar sprendimą dėl įkalinimo. Vienos ES šalies teisminės institucijos išduotas orderis galioja visoje bendrijoje.
Kasmet Lietuva išduoda apie 250 Europos arešto orderių. Perdavimo procedūra užtrunka nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių, priklausomai nuo to, ar asmuo, kuriam taikomas Europos arešto orderis, sutinka būti perduotas. Europos Sąjungos mastu šių procedūrų vidurkis atitinkamai siekia beveik 17 ir 56 dienas.
Europos arešto orderio įgyvendinimas – vienas iš Lietuvos ataskaitos aspektų, kuriuos praėjusią savaitę palankiai įvertino ES Bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose darbo grupė. Šioje ataskaitoje buvo vertinama, kaip Lietuvoje veikia ES teisės aktai, reglamentuojantys bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose: įvertintas Europos arešto orderio, nuosprendžių, kuriais skirta laisvės atėmimo bausmė, pripažinimo, taip pat probacijos priemonių ir alternatyvių suėmimui kardomųjų priemonių pripažinimo įgyvendinimas.
Vertinimą atlikusi tarptautinių ekspertų komanda Vilniuje lankėsi praėjusių metų rudenį. Per susitikimus su įvairiomis kompetentingomis institucijomis – Teisingumo ministerija, Generaline prokuratūra, Lietuvos kriminalinės policijos biuru, Viešojo saugumo tarnyba, Nacionaline teismų administracija, Kalėjimų departamentu, Lietuvos probacijos tarnyba ir kitomis, taip pat – teismų atstovais – buvo gilinamasi tiek į reglamentavimą, tiek į praktinius procesų įgyvendinimo aspektus. Be to, ekspertai turėjo galimybę apsilankyti Vilniaus pataisos namuose, susipažinti su įstaigos darbu.
Vertintojų nuomone, visi ES teisės aktai, reglamentuojantys bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, yra tinkamai įgyvendinti, o Lietuvos institucijos, taikydamos šiuos teisės aktus bei spręsdamos praktikoje kylančias problemas, veikia proaktyviai.
„Džiugina, kad Lietuvos ataskaita yra labai pozityvi. Pateiktos rekomendacijos iš esmės yra labiau techninio pobūdžio, o ne esminiai sprendimų taikymo trūkumai ar pažeidimai.
Lietuva taip pat kelia su Europos arešto orderio įgyvendinimu susijusius klausimus Europos Sąjungoje, siekdama nuoseklios ir pažangios Europos arešto orderio veikimo praktikos visose šiame mechanizme dalyvaujančiose valstybėse,“ – sakė teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė.
Ekspertai identifikavo ir Lietuvai adresavo penkias techninio pobūdžio rekomendacijas, skirtas dar sklandesniam bendradarbiavimui užtikrinti: patobulinti statistinių duomenų rinkimą, įvertinti galimybę priimti dokumentus dėl nuosprendžių pripažinimo ne tik lietuviškai, bet ir angliškai, aktyviau, paprasta ir suprantama kalba supažindinti asmenis su Pamatinio sprendimo dėl probacijos taikymo galimybėmis, organizuoti mokymus praktikams.
Lietuva apie ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą po 18 mėnesių turės informuoti Europos Sąjungos Tarybą.
