– Kaip yra su šaukimu, šnibždėjimu?
– Šaukimas, pyktis, barimasis gali būti išreikštas. Jei šaukiame, baramės, kalbėdami lietuviškai, girdime balso garsumą. Jei tai darysime gestų kalba, gestai bus aštresni, kapoti, didesni, rodomi didesniame plote. Jei šaukiame, nebūtinai pykstame. Tai galime daryti, kai žmogus yra kitoje gatvės pusėje. Jei norime kažką pakviesti, šaukiame, kad atkreiptume dėmesį. Taip pat yra ir gestų kalboje – gestai bus didesni, platesni, kad tas žmogus atkreiptų dėmesį.
Lygiai taip pat yra su šnabždesiu, nors tai daryti sunku. Girdintys žmonės gali neišgirsti šnabždesio, o, rodant gestų kalba, juk visi matys, todėl rodomi labai maži gestukai. Tai daroma mažame lauke, visiškai šalia kito žmogaus, kad kiti nematytų. Gestai maži, sutrumpinti, kad kitas žmogus jų nesuprastų, nepastebėtų.
Girdintys žmonės gali neišgirsti šnabždesio, o, rodant gestų kalba, juk visi matys, todėl rodomi labai maži gestukai.
– Viena iš internetinio gestų kalbos žodyno kūrėjų Ieva Lemešiūtė tvirtina, kad seniau gestų kalbos žodynas buvo skurdus, nes lietuviškam žodžiui buvo ieškoma gesto, o dabar internetinis žodynas kuriamas atvirkščiai – gestui surandamas paaiškinimas. Kodėl iki tol buvo manoma, kad gestų kalba skurdi? Galbūt yra problema, kad mes įsivaizduojame, jog lietuvių gestų kalba yra tiesiog lietuvių kalba gestais?
– Daugelis žmonių iki šiol įsivaizduoja, kad tai yra tam tikra lietuvių kalbos forma – kalba rodoma gestais. Iš tikrųjų yra priešingai, nes lietuvių kalbos gramatika ir lietuvių gestų kalbos gramatika yra visiškai skirtingos. Kiek mums būtų naudinga kalba, kur kalbame angliškai, bet pagal lietuvių kalbos gramatiką? Galbūt kartais išeitų sakinys, bet dažnai tai būtų žodžių kratinys. Labai dažnai girdintys žmonės, kurie nesusidūrė su gestų kalba, mano, kad tai yra tas pats.
Žmonės taip pat įsivaizduoja, kad gestų kalba yra viena visame pasaulyje ir ja kalba visi kurtieji. Labai dažnai, kai pasakai, kad taip nėra, kad kiekviena šalis turi savo gestų kalba ir tai nėra viena kalba, žmonės nustemba ir klausia – kodėl, juk būtų daug paprasčiau. Visada pritariu. Tikrai būtų daug paprasčiau.
Įsivaizduokite, kaip būtų paprasta, jei visi žmonės kalbėtų viena žodine kalba, bet kalba yra gyva – ar žodinė, ar gestų. Tai kalba, kuri vystosi, formuojasi, gyvena, tobulėja, plečiasi. Mes negalime pasakyti, kad turėtų būti daroma vienaip ar kitaip.
– Kalkinė kalba – gestų kalba, kai lietuvių kalbos gramatikai pritaikomi gestai. Kada ji vartojama?
Įsivaizduokite, kaip būtų paprasta, jei visi žmonės kalbėtų viena žodine kalba, bet kalba yra gyva – ar žodinė, ar gestų.
– Kalkinė kalba nėra kalba pati savaime. Tai – hibridas, pagalba, kad būtų aiškiau. Ji reikalinga tiems, kurie apkurto, kurie gerai mokėjo lietuvių kalbą, o paskui neteko klausos. Ji padeda, kad žmogui nereikėtų įtempti regos ir nuolat žiūrėti į rodomus gestus, skaityti iš lūpų. Tai iš tikrųjų labai sudėtinga. To daryti visą dieną – neįmanoma.
Žmogus pavargsta. Jam kalkinė kalba yra kaip pagalba, atrama prie žodžio, nes jis puikiai moka lietuvių kalbą, jos gramatiką, išmano taisykles. Jis gali tą kalbą skaityti. Taip pat tai naudinga neprigirdintiems, kurie gana gerai moka lietuvių kalbos gramatiką, žino taisykles, turi platų žodyną. Jiems tai – palengvinimas.
– Minėjote veido mimiką, bet dar viena iš gramatikos dalių gestų kalboje yra artikuliacija. Ar visi gestai turi savo artikuliaciją?
– Tai iš tiesų nėra artikuliacija tos sąvokos ar žodžio, kurio gestą rodome. Tai nėra ir to žodžio ištarimas lūpomis. Žodis ir artikuliacija gali neturėti nieko bendro. Taip susiklostė istoriškai. Negaliu net pasakyti kodėl. Reikėtų klausti lingvistų, kodėl yra vienaip ar kitaip. Gali būti rodomas tik tam tikras lūpų judesys.
– Rodant gestą „galima“, reikia tarti „mo“, nes tai kilę nuo rusų kalbos.
– Taip, yra tokių niuansų. Kiti gestai gali neturėti jokios artikuliacijos. Galima tiesiog paprastai juos parodyti, bet yra gestų, kai daromas koks nors lūpų judesys ar sakoma raidė, skiemuo. Yra tam tikrų niuansų, bet jie gali būti visiškai nesusiję ir nepanašūs į tą lietuvių kalbos žodį.
