Anksčiau minėtas rusų pareigūnas įvardino ir „ukrainiečių netektis“ – 61 207 kariai žuvę ir 49 368 sužeisti. Prie skaičių ekvilibristikos, dažnu atveju ne itin daug turinčios sąlyčio su realybe, dar grįšime, o kol kas apsistokime prie nuostolių „teorijos“.
Carlas Philippas Gottliebas von Clausewitzas, prūsų karo teoretikas, teigė, jog „abiejų pusių pranešimai apie nuostolius niekada nėra tikslūs, retai būna teisingi ir daugeliu atvejų sąmoningai suklastoti“.
Jam pritaria ir Cédricas Masas, Prancūzijoje įsikūrusio analitinio centro „Institut Action Resilience“ prezidentas: „...karo nuostoliai – seniausias žinomas propagandos pavyzdys. Jeigu remsimės oficialiais pranešimais, visi didieji mūšiai nuo Antikos laikų nugalėtojų buvo laimimi patiriant 1:10 nuostolius priešo nenaudai“.
Tai yra visiškai natūralu – vykstant karui negalima atskleisti priešui savo silpnybių, resursų gylio, reikia demoralizuoti priešą ir, atvirkščiai, motyvuoti savo karius efektyviai kovoti, o visuomenę – jiems padėti. Visgi, leisiu sau spėti, šios publikacijos skaitytojus daugiau domina ne KODĖL karo nuostoliai slepiami, o KAIP nustatyti tikruosius.
