Atsakingi pareigūnai, kaip dažnai būna, susizgribo tik tuomet, kai „trenkė žaibas“. Nelegalių migrantų krizės atveju „netikėtai pastebėta“, kad po protingų kalbų ir sparnuotų frazių ankstesniais metais, apsauginio barjero statyba pasienyje veik nepajudėjusi iš vietos.
Prasidėjus karui Ukrainoje paaiškėjo, jog infrastruktūriniai projektai, skirti aprūpinti Lietuvos kariuomenę ir ypač – NATO sąjungininkus, vystomi pernelyg vangiai.
Žmogaus fizinei gyvasčiai palaikyti užtenka šiltos gyvenamosios vietos, skysčių ir maisto. Tačiau darniam, harmoningam vystymuisi reikia pastovaus judėjimo, kitaip tariant, proto ir kūno mankštos. Priešingu atveju, žmogus rizikuoja savo gyvastį reikšmingai sutrumpinti, o jo produktyvumas visomis prasmėmis taps riebalais ir primityvumu apibūdinama egzistencija.
Šiuo atveju, kiekvienos ginkluotosios pajėgos lygintinos su aukščiau aprašytu „žmogumi“ – joms reikia judėti, treniruotis, palaikyti ir vystyti savo įgūdžius, kad reikalui esant galėtų atlikti savo pagrindinę funkciją – kariauti. „Aptekusi riebalais“, nemotyvuota, nemoderni kariuomenė – ko gero, visi suprantame, kuo tai gresia.
Nuo pat XX-ojo amžiaus vidurio, Antrojo pasaulinio karo pabaigos, JAV „Trumano doktrinos“, Vakarų pasaulis, kaip atsvarą Sovietų Sąjungos ekspansijai taikė vadinamąją „Sulaikymo“ („containment“ angl.) politiką. Pastaraisiais metais, kalbant jau konkrečiai apie Baltijos regioną, spaudoje aktyviai linksniuojamas žodis „Atgrasymas“ („Deterrence“ angl.). Tuo tikslu Baltijos šalyse buvo dislokuotos NATO priešakinės batalionų taktinės grupės, kurių kiekvieną sudaro kiek virš 1000 sąjungininkų karių.
Visi be galo džiaugėsi – NATO kariai mūsų žemėje, poligonuose važinėja sąjungininkų tankai (priminsiu, Lietuvos kariuomenė tankų neturi), o skeptikams, teigiantiems, kad to mažai, buvo galima priminti Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Winstonui Churchilliui priskiriamus žodžius: „Kiek amerikiečių reikėtų saloje, kad Didžioji Britanija jaustųsi saugi nuo nacistinės Vokietijos? Užtektų kelių. Pageidautina – žuvusių“.
Kaip ten bebūtų, karas Ukrainoje pademonstravo, kad racionalių, karinės logikos padiktuotų sprendimų, iš Rusijos pusės galima ir nesulaukti. Visuomenės bei politikų nuomonių ratas apsisuko ir NATO sąjungininkų mūsų šalyje pradėta reikalauti „daug“. Kiek? „Daug – kuo daugiau, tuo geriau“. Karštos galvos kalbėjo apie divizijos dydžio vienetą, realiau mąstantys – pastoviai dislokuojamą brigadą. Apie poreikius ir realias galimybes pakalbėkime technine skaičių kalba.
2016-aisiais RAND korporacija – 8-ąjį dešimtmetį gyvuojanti JAV analitinė organizacija – paskelbė karinio konflikto simuliacijos Baltijos valstybėse studiją.
