„Mano supratimu, politikos formavimas nebūtinai nuo išteklių gali prasidėti. Klausimas, kiek mes sau galime leisti finansiškai tai padaryti, eina įkandin“, – pirmadienį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) surengtoje diskusijoje apie aukštojo mokslo reformą, kalbėjo G.Viliūnas.
Jis sakė, kad lėšos, kurių reikės reformai, yra skaičiuojamos, tačiau jis pabrėžė, kad dabar dar nėra aišku, kaip reforma galiausiai atrodys. Dėl aukštųjų mokyklų jungimosi Seimas turėtų nuspręsti pavasario sesijoje.
G.Viliūno teigimu, gąsdinimai, jog po reformos daugybė universitetų profesorių neteks darbo ir atsidurs gatvėje, yra gerokai išpūsti.
Jis pabrėžė, kad ŠMM duomenys rodo, jog nemaža dalis akademinės bendruomenės dirba keliuose universitetuose, be to, nemažai dėstytojų dirba įvairiose bendrovėse.
„Yra tam tikras biudžetinių priemonių resursas numatytas, nes variantų yra keli šimtai, pirmiausia geriausia būtų matyti, ką darysime“, – kalbėjo jis.
G.Viliūnas teigė, kad jau pradėta svarstyti, kurias studijų programas panaikinti, nes jų yra per daug, sprendžiama dėl dėstytojų užmokesčio, paramos studentui.
V.Būdienė: atsiras mega universitetai, kurie bus sunkiai valdomi
Buvusi prezidentės patarėja, Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė teigė, kad kai kalbama apie aukštojo mokslo reformą, ją aplanko deja vu jausmas. Anot jos, šis bandymas optimizuoti tinklą jau yra trečias.
„Šiuo metu yra viskas kaip visada“, – sakė ji.
V.Būdienė sakė, kad darbo grupės parengtas planas šį kartą parengtas be akademinės bendruomenės atstovų, jos žodžiais, kad jie vėl nezyztų, jog viską reikia išsaugoti.
„Man atrodo, toks pasiūlymas yra nulemtas noro perdalinti ir persidalinti resursus. Didieji banginiai, kai trūksta maisto, nori suvalgyti kitas ne tokias dideles žuveles, nori apsižioti daugiau“, – kalbėjo ji.
V.Būdienė priminė valdžios planus parduoti Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pastatus.
„Tai reiškia, kad ne tik universitetai nori perskirstyti, bet ir valstybė suinteresuota biudžetą pasipildyti. Visa tai yra dėl resursų. Apie tas misijas, kur buvo konkrečiai gerbiamo viceministro pasakytos, nesigirdi, kad kažkas būtų konkretaus kalbama“, – sakė ji.
V.Būdienė pabrėžė, kad pinigai, gauti pardavus LEU pastatus, turi būti skirti mokytojų rengimui.
„Šitie resursai turi atitekti mokytojų rengimui, negali būti atiduoti kažkur, į ekonomikos stabilizavimo fondą“, – pridūrė ji.
Į tai ŠMM viceministras replikavo, kad darbo grupėje apie pastatus ir finansus apskritai kalbėta nebuvo ir pabrėžė, kad pinigai liks aukštojo mokslo sistemoje.
„Turtas bus reinvestuotas į sistemą, niekur jis neišeis“, – patikino viceministras.
Paklausta, kaip, jos manymu, atrodys Lietuvos aukštasis mokslas įgyvendinus tai, ką siūlo ŠMM darbo grupė, V.Būdienė sakė, kad sujungus universitetus, atsiras, jos žodžiais, mega universitetai, sudaryti iš mažesnių, autonomiškų aukštųjų mokyklų, ir šie dariniai bus sunkiai valdomi.
Sumažėjus studentų skaičiui, anot jos, prasidės kolegijų bumas, nes žmonės vis tiek norės mokytis.
V.Būdienės teigimu, didžiausia problema, kurią reikia spręsti, yra ne universitetų reikalai, o tolygus Lietuvos vystymasis. Esą apie regionus dabar mažai kalbama.
VDU Sociologijos katedros vedėja Milda Ališauskienė sakė pasigendanti diskusijos apie tai, nuo ko priklauso studijų kokybė: „Tik apie krepšelius, studentų skaičių kalbama, bet nekalbama, kaip padėti dėstytojui, kad jis turėtų ką dėstyti.“
„Turime šiuo metu – nebijosiu žodžio, imitaciją. Viena pusė imituoja, kad dėsto, kita imituoja, kad studijuoja. O valstybė imituoja, kad moka pinigus už šį darbą“, – kalbėjo ji.
J.Augučiui pradinis reformos planas nepatiko
Diskusijoje VDU rektorius Juozas Augutis kritikavo ŠMM darbo grupės parengtą pradinį reformos variantą, kuris, jo žodžiais, nebuvo derintas su universitetais. Jį J.Augutis pavadino atstovaujančiu tam tikriems interesams.
„Jei sistemoje liks labai stambūs monopoliniai dariniai, sistema nebus stabili, ji bus draskoma prieštaravimų“, – teigė jis. J.Augutis pabrėžė, kad būtina palikti KTU ir VGTU.
„VU yra pakankamai gerai sukomplektuotas, jo atsvara – VDU yra per siauras šiek tiek ne pagal kokybę, o pagal kiekybę. Tie jungimai prie VDU yra visai logiški“, – kalbėjo jis.
Jis teigė, jog darbo grupės parengta reforma prasilenkė su universitetų autonomijomis ir su Konstitucinio Teismo išaiškinimu. Jis taip pat išreiškė nuomonę, kad bekritikuojant aukštojo mokslo sistemą, pamirštama, kad universitetai nėra tokie jau ir blogi – keturi patenka tarp trijų procentų pasaulio geriausių.
VDU rektoriui bene vieninteliam iš aukštųjų mokyklų atstovų patinka „valstiečių“ vadovų užregistruotas naujas aukštojo mokslo reformos variantas. Jis tą patį pakartojo ir pirmadienį.
MOSTA vadovas, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetai ir net Aleksandro Stulginskio universitetas kritikuoja „valstiečių“ lyderių, tarp kurių ir premjeras, ir Seimo pirmininkas, ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, pasiūlymą aukštojo mokslo reformai. Pasak jų, pagal tokį planą reforma Lietuvoje išvis neįvyks.
Šiame pasiūlyme išvis atsisakyta įvardyti, kurie universitetai turi jungtis, ir apsistota ties abstrakčiu planu, nurodant tik aukštųjų mokyklų skaičių.
J.Petrauskienė: nėra didelio skirtumo, kaip konkrečiai vyks tinklo optimizavimas
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė praėjusią savaitę pareiškė, jog nesvarbu, kaip konkrečiai vyks aukštojo mokslo tinklo pertvarka.
„Nebūtų per stipru, jei pasakyčiau, kad, mano galva, tikrai nėra didelio skirtumo, kaip konkrečiai vyks tinklo optimizavimas, nors būtent jis viešojoje erdvėje eskaluojamas labiausiai. Vienareikšmiškai esame atviri, pasirengę išklausyti visas nuomones, leistis į dialogą ir ieškoti tokio tinklinio sprendimo, kuris būtų efektyviausias ir orientuotas į kokybinius pokyčius“, – praėjusį trečiadienį išplatintame pranešime cituojama švietimo ir mokslo ministrė.
Ministrė vylėsi, kad Seimas artimiausiu metu priims sprendimą dėl aukštųjų mokyklų rengimo. Seimo nariai šiai pertvarkai jau registravo gausybę pasiūlymų, o visiems jiems pritarus, aukštųjų mokyklų būtų net daugiau, nei dabar.
