Antradienį viešosios įstaigos „Lietuvos paminklai“ atstovai uostamiesčio valdžiai bei visuomenei pristatė minėtų zonų specialiųjų planų projektus. Jų rengimą inicijavo Kultūros paveldo departamentas.
Ribos buvo nustatytos dar 2006 m., tačiau jas prireikė patikslinti. Tačiau siūlymai neįtiko nei miesto valdžiai, nei architektams.
Dėl senamiesčio, kurio teritorija sudarys daugiau nei 93 ha, bei istorinės dalies, užimsiančios 203 ha, ribų visos pusės sutarė. Tačiau aršias diskusijas sukėlė senamiesčio teritoriją juosiančios apsaugos zonos ribos.
„Dėl teritorijų ribų viskas gerai, tačiau diskusijų kyla dėl apsaugos zonų. Pietinėje pusėje senamiesčio apsaugos zona užbrėžta iki Paryžiaus Komunos gatvės. Visi iš Klaipėdos pusės susirinkę dalyviai siūlė šią zoną mažinti iki Bijūnų gatvės. Nėra aiškaus pagrindo, kodėl tokia didelė zona išskirta“, – kalbėjo Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė Ramunė Staševičiūtė.
Anot jos, reikalavimuose apsaugos zona nuo senamiesčio ribų tęsiama 500 metrų, o „Lietuvos paminklai“ projekte siūlo pratęsti iki 700 metrų.
„Kadangi kol kas nėra jokio veiklos tokiose zonose reglamentavimo, bet koks valdininkas galės rašyti kokias nori sąlygas, galės leisti statyti namus vieno, o gal aštuonių aukštų. Aš matau didelį pavojų, kad valdininkai savivaliaus, o jų sprendimams trūks viešumo bei skaidrumo“, – nuogąstavo R.Stasevičiūtė.
Anot projekto iniciatorių bei rengėjų, pirmiausia reikia pritarti sprendimui dėl ribų, o tada bus rengiami specialieji paveldotvarkos projektai, kurie aiškiai reglamentuos veiklą apibrėžtose teritorijose.
Visgi Klaipėdos savivaldybės atstovai iškart nepritarė siūlymams. Pasak mero Vytauto Grubliausko, savivaldybės specialistai nagrinės šį klausymą išsamiau, o savo išvadas pateiks birželio pabaigoje susirinksiančiai tarybai, kuri ir tars lemiamą žodį.
