LVAT į ESTT kreipėsi po to, kai advokatų kontoros „TGS Baltic“ ekspertai byloje dėl Lietuvos banko (LB) paskirtos baudos neįvardijamai finansų įstaigai pateikė abejonių dėl reguliatoriaus pozicijos, kai už skirtingus ar panašius pažeidimus finansų įstaigai skiriamos atskiros baudos, kurios vėliau sudedamos matematiškai, pranešė „TGS Baltic“.
LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė BNS teigė negalinti atskleisti finansų įstaigos, dėl kurios pažeidimo nagrinėjama byla, pavadinimo, tačiau nurodė, kad LB Finansų rinkos priežiūros tarnybos sprendime nurodyta, jog ši elektroninių pinigų įstaiga padarė aštuonis įstatymo pažeidimus, iš kurių septyni yra šiurkštūs ir sistemingi, jai paskirtos maksimalios baudos.
„Nagrinėjama byla yra nevieša, kaip ir neviešinamas pareiškėjo (įmonės) pavadinimas“, – BNS sakė N. Lukoševičienė.
LVAT teisėjų kolegija iškėlė klausimą, ar Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas ir LB pateikiamas jo aiškinimas atitinka ES teisę.
„Galėtų susiklostyti teisiškai ydinga situacija, kuomet už vieno patikrinimo metu nustatytus kelis įstatymo pažeidimus galutinė skiriama bauda (...) gali viršyti maksimalią finansų įstaigai skirtiną baudą – iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų ir maksimaliai iki 5,1 mln. eurų“, – pranešime teigė advokatas Ramūnas Kontrauskas.
Jis BNS teigė taip pat negalintis atskleisti, kurios finansų įstaigos ginče su LB kreipiamasi į ESTT. Anot advokato, ginčas kilo dėl kelių šimtų tūkstančių eurų baudos, o dėl LVAT kreipimosi į ESTT sustabdyta ir dar viena byla, kurioje su LB ginčijasi Vilniaus fintech įstaiga „Payswix“.
„Tą („Payswix“ – BNS) bylą irgi sustabdė dėl tos pačios priežasties, dėl to, kad kitoje byloje kreiptasi į ESTT“, – sakė advokatas.
Lietuvos teismai į ESTT prejudicinio sprendimo dėl ES teisės aiškinimo yra kreipęsi apie 100 kartų.