Pasak ministrės, tai dar vienas žingsnis, kurį žengia Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN). Siekiant paskatinti Lietuvos saugumo ir gynybos pramonės augimą, praėjusiais metais ministrės A. Armonaitės iniciatyva Seimas leido gynybos pramonės įmonėms veiklą vykdyti LEZ teritorijose, keturių ministrų susitarimu buvo patvirtintos Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros gairės, kuriomis siekiama išnaudoti augantį Lietuvos pramonės potencialą.
Siūlomais pakeitimais Krašto apsaugos ministerija įpareigojama gynybos ir saugumo produktų, kurie Lietuvos kariuomenei perkami iš užsienio tiekėjų, techninę ar garantinę priežiūrą atlikti Lietuvoje.
„Mums svarbus visos Europos saugumas, todėl privalome toliau laisvinti ribojimus ir užtikrinti gynybos pramonės augimą Lietuvoje. Šio sektoriaus produktų gamyba per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje išaugo pusantro karto ir jos paklausa tik didės. Matome potencialą išplėsti savo gamybą, bet, norėdami tai padaryti, turime sukurti laisvesnes sąlygas įmonių veiklai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
Naujaisiais įstatymų pakeitimais siūloma keisti teisinį ginklų dalių gamybos reguliavimą. Šis pokytis leistų Lietuvoje veikiančioms gynybos ir tradicinės pramonės įmonėms lengviau įsitvirtinti Europos Sąjungos gynybos pramonės sektoriuje, didinti Lietuvos eksporto mastą ir stiprinti vidinius mūsų šalies pajėgumus būtinoms ginklų dalimis gaminti.
Nauji pasiūlymai palengvintų Lietuvoje gaminamų ginklų testavimą ir demonstravimą tarptautinėse parodose, o tai padėtų Lietuvos įmonėms didinti gamybos pajėgumus ir užtikrintų didesnį potencialių užsakymų skaičių. Pakeitimai taip pat sukurtų palankesnes sąlygas įdarbinti šio sektoriaus darbuotojus.
A. Armonaitės teigimu, šių pataisų tikslas – kad verslo ir atsakingų institucijų atstovai pradėtų dialogą dėl gynybos ir saugumo pramonės augimo. Lietuvos įmonės turi didžiulį dronų, lazerių, optikos ir kitų inovatyvių ginklų komponentų bei priedėlių gamybos potencialą, todėl privalome sukurti galimybes šį potencialą išnaudoti.
Gynybos pramonės įmonių veiklą reguliuoja ir kontroliuoja Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos. Prieš savaitę Seimui pateiktas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektas į šį procesą įtraukia ir Ekonomikos ir inovacijų ministeriją bei Užsienio reikalų ministeriją.
Pasak ministrės A. Armonaitės, tai pagaliau leis Ekonomikos ir inovacijų ministerijai į ginklų pramonės veiklą įsitraukti ne kaip stebėtojai, bet kaip realiai politikos formuotojai.
Pataisos stiprintų šalies gynybos galimybes ir padėtų Ukrainai
Mūsų šalies ginklų gamintojai sako, kad tokios pataisos – sveikintinas žingsnis teisinga linkme. Tačiau neužtenka vien tik Ekonomikos ir inovacijų ministerijos indėlio, nes reguliavimui lengvinti svarbus ir kitų atsakingų institucijų įsitraukimas ir iniciatyva.
„Ostaralab“ generalinis direktorius Raimundas Junevičius pataisas vertina teigiamai: „Džiugu, kad pradedama ieškoti būdų Lietuvoje kurti ir gamintis tam tikras technologijas. Kaip visa tai vystysis, dabar sunku pasakyti, bet tikiuosi, kad paspartės gamybos pradžios procesai“.
Vienas iš ginklus gaminančios įmonės „Brolis defence“ įkūrėjų Augustinas Vizbaras teigė neįžvelgiantis didžiulio pokyčio, kurį galėtų padaryti įstatymo pataisos:
„Gynybos srityje dirbame jau dešimt metų ir gaminame karinius produktus, priskiriamus A kategorijai. Jiems taikomas specialus reguliavimas – prižiūrima tiek gamyba, patalpos, kuriose ji vyksta, tiek ir šių ginklų bei jų komponentų eksportas ir prekyba jais. Tad drįstu teigti, kad visos sąlygos gynybos verslui, įskaitant ir ginklų gamybą, buvo ir anksčiau. Žinoma, tikėtina, kad, įsigaliojus naujiems teisės aktams, nebereikės atskirų susitarimų.“
Galimybes patiems pasigaminti ginkluotės itin teigiamai vertina ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas, pulkininkas leitenantas Linas Idzelis. Jis sako, kad palengvinti sąlygas gaminti ginklus geriausia taikos metu.
„Naudinga taikos metu pasigaminti sprogmenų, kitų ginklų, kuriuos būtų galima panaudoti vėliau. Pavyzdžiui, karo metu sprogmenų pritaisymas prie dronų kainuoja gyvybes, nors mes dažnai to nematome. Patys gamindami viską, ko reikia, turėtume galimybę pasirengti ir apmokyti žmones naudotis turimais ginklais“, – sakė L. Idzelis.
Jis įsitikinęs, kad bet kokie gynybos verslui sudaromi palengvinimai atneš naudos Lietuvos ekonomikai: „Galėtume ne tik patys pasigaminti ginklų, bet ir parduoti jų partneriams. Dabar, nuvykus į ginklų parodas, potencialūs užsienio klientai klausia, ar mūsų pačių kariuomenė naudoja vienus ar kitus ginklus. Jeigu ne, ne visi nori jų pirkti. Be to, domimasi, ar ginklai išbandyti Ukrainoje – šiuo nelengvu ginklų pramonei metu tai yra svarbus rodiklis. Jei Lietuvoje būtų paprasčiau gaminti ginklus, palengvėtų ir galimybės juos išbandyti Ukrainoje – realiomis karo sąlygomis. Ši įstatymo pataisa atrištų rankas ne tik patiems gaminti ginkluotę ir pasirengti galimai dienai X, bet ir didesniu mastu parduoti gynybos produkciją užsienyje.“
Licencijavimo tvarka patobulėjo
Galiojant dabartiniams įstatymams, gynybos pramonės įmonėms dirbti sunkiau – mat reikia papildomų leidimų ir susitarimų. R. Junevičius sako, kad dėl šios priežasties jų įmonei kol kas lengviau ir pigiau bendradarbiauti su užsienio įmonėmis.
„Mes iki šiol negaminome nieko, kam būtų reikalingi tokio tipo leidimai. Ateityje kol kas irgi neplanuojame tokios gamybos. Mūsų atveju ekonomiškai neapsimoka pradėti tokios gamybos Lietuvoje. Paprasčiau yra bendradarbiauti ir gaminti šią produkciją su partneriais užsienyje“, – kalbėjo „Osteralab“ generalinis direktorius.
Lietuva tebėra vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kurioje verslui draudžiama užsiimti A kategorijos ginklų apyvarta, kūrimu, gamyba, remontu, priežiūra ir netgi amunicijos tiekimu Ukrainai. Šiuos klausimus reguliuoja ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kuris priklauso Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento kompetencijai.
„Brolis defence“ įkūrėjas taip pat sakė, kad įsigaliojus pakeitimams jų veiklos procesai neabejotinai palengvėtų: „Norėčiau pažymėti, kad 2014 m. karinių prekių eksporto licencijavimo tvarka turėjo trikdžių, manyčiau, dėl tokios praktikos nebuvimo. Bet per dešimt metų sistema tikrai patobulėjo: šiandien jau veikia elektroninė sistema ir eksporto licencijos gavimo tvarka. Terminai ir pati procedūra yra aiški, nuspėjama ir dažniausiai atliekama laiku. Norėčiau tik pagirti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir Užsienio reikalų ministeriją dėl aiškiai reglamentuotos ir sklandžios tvarkos bei procesų. Tai tikrai palengvina mums darbą. Manau, per tuos dešimt metų tapome panašūs į savo Vakarų partnerius, o tai yra labai gerai.“
Siekiama išnaudoti augantį Lietuvos pramonės potencialą
Pašnekovai sveikina Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyvą, kuri palengvins ir paspartins procesus, tačiau mano, kad Lietuvoje vis dar trūksta bendro supratimo apie gynybą. Ginkluotės pirkimai nėra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kompetencijų dalis, už jų reguliavimą atsakinga ir juos per Gynybos resursų agentūrą vykdo Krašto apsaugos ministerija.
„Labai trūksta visuotinio supratimo ir sutarimo, kas yra gynyba ir kokias technologijas reikėtų gaminti Lietuvoje. Šiuo metu atrodo, kad norima turėti tam tikras technologijas, bet ne lietuvių verslo pagamintas. Valstybė, mano supratimu, per mažai dėmesio skiria šiam segmentui. Galbūt bijo nesėkmių, kurių tikrai gali kilti kuriant ir vystant technologijas savo šalyje“, – kalbėjo R. Junevičius.
