Mažiau nei po dviejų mėnesių sukaks treji metai po to, kai buvo pasirašytas parlamentinių partijų susitarimas dėl gynybos politikos 2012–2016 metais. Šiuo susitarimu partijos įsipareigojo iki 2020 metų pabaigos krašto apsaugos finansavimui skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pastaruoju metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas partijoms pasiūlė atnaujinti susitarimą, numatant krašto apsaugai iki 2020 metų skirti bent 2,5 proc. BVP ir sulaukė visų parlamentinių partijų lyderių palaikymo.
Po susitarimo išlaidos gynybai pastebimai augo. 2015 metais Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai sudarė 424,9 mln. eurų, arba 1,15 proc. BVP. 2016-aisiais Lietuva krašto apsaugai skyrė 574,6 mln. eurų, arba 1,5 proc. BVP. 2017-aisiais KAM patvirtinti asignavimai sudaro 723,8 mln. eurų, arba 1,8 proc. BVP. Ministerijos atstovų teigimu, iki 90 proc. visų asignavimų numatoma skirti Lietuvos kariuomenės kariniam rengimui ir su juo susijusiai sričiai.
Kaip sustiprinta sausumos gynyba
Kaip pažymi KAM atstovai, 2015 metais sudaryta sutartis dėl 21-os 155 mm savaeigės haubicos PZH 2000 pirkimo iš Vokietijos gynybos ministerijos. Pirmosios modernizuotos haubicos Lietuvos kariuomenę pasiekė 2016-ųjų birželį ir jau dalyvavo tarptautinėse pratybose „Ugninis griausmas“ ir „Geležinis kardas“, likusias pagal patvirtintus reikalavimus atnaujintas ir parengtas ginkluotės sistemas planuojama gauti iki 2019-ųjų. Taip pat planuojama, kad šiemet bus baigtas 2014 metais pradėtas 120 mm savaeigių minosvaidžių modernizavimo projektas.
2016-ųjų vasaros pabaigoje KAM pasirašė sutartį dėl 88 pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ pirkimo Lietuvos kariuomenei. Pirmosios mašinos į Lietuvą turėtų būti pristatytos šiemet. Šios lietuvišką pavadinimą „Vilkas“ gavusios kovos mašinos bus gaminamos pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus reikalavimus.
„Tai ilgalaikė investicija į šalies gynybą ir ženklas sąjungininkams, kad Lietuva rūpinasi savo saugumu, investuoja į jį. Įgyvendinusi šį projektą, Lietuva turės modernų ir ypač pajėgų šarvuotų mašinų pajėgumą.
Naujosiomis pėstininkų kovos mašinomis aprūpinti mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ batalionai įgys didesnį mobilumą, pajėgų apsaugą ir iki šiol neturėtą ugnies galią“, – teigia KAM.
Siekiant stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir papildomai aprūpinti Lietuvos kariuomenę vidutinio nuotolio prieštankine ginkluote, iš JAV 2016-aisiais nupirktos papildomos modernios vidutinio nuotolio prieštankinės valdomų raketų sistemos „Javelin“.
Kaip pažymi KAM, 2016-aisiais pasirašyta sutartis dėl papildomo automatinių ginklų G-36 įsigijimo, planuojama, kad jau šiemet šiais individualiais ginklais bus aprūpinta visa Lietuvos kariuomenė. Taip pat tęsiami stebėjimo, taikymosi ir naktinio matymo priemonių įsigijimo projektai, 2015-aisiais pradėtas Lietuvos kariuomenės pėstininkų padalinių aprūpinimas bepiločiais orlaiviais, kariai aprūpinami individualiomis balistinės apsaugos priemonėmis: šalmais, šarvinėmis liemenėmis.
Lėčiau stiprinama oro ir jūrų gynyba
Tobulinant ir stiprinant šalies oro gynybą, 2016 metais pradėtas, tačiau, ekspertų teigimu, kiek per vangiai vykdomas, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS įsigijimo projektas. Baigusi šį projektą, Lietuvos kariuomenė išplės oro gynybos pajėgumus nuo šiuo metu turimų trumpo nuotolio sistemų iki vidutinio nuotolio.
Vis dar tęsiamas 2014-aisiais pradėtas priešlėktuvinės ginkluotės GROM įsigijimo projektas. Sutartys dėl artimojo nuotolio nešiojamosios priešlėktuvinės gynybos sistemų GROM pirkimo su Lenkijos įmone MESKO S.A. pasirašytos 2014 m. rugsėjį. Pagal jas Lietuvos kariuomenė įsigijo sistemos paleidimo įrenginių, raketų, priemonių sistemos priežiūrai, lauko treniruoklių, simuliatorių, taip pat logistinį sistemos palaikymo paketą. Kaip pažymi KAM, pirmoji GROM sistemos siunta į Lietuvą buvo atgabenta 2014 metų gruodį, projektą planuojama tęsti iki 2021 metų.
„Šiemet taip pat tęsiamas oro erdvės stebėjimo sistemos ilgojo nuotolio radarų įsigijimo projektas. Nauja itin moderni sistema padės greičiau reaguoti ir perspėti apie oro grėsmes, palengvins NATO oro policijos valdymą bei leis Lietuvai didinti savo indėlį į vieningą Aljanso oro erdvės sistemą“, – pažymima KAM LRT.lt naujienų portalui atsiųstame atsakyme.
Šiais metais nauju laivu sustiprėjo Lietuvos kariuomenės karinės jūrų pajėgos – iš Danijos kariuomenės įsigytas nenaujas patrulinis laivas P15. Pasak KAM atstovų, šiuo įsigijimu siekiama palaikyti karinius jūrų pajėgumus, pereinant prie vienodo tipo platformų, kurie ilgam užtikrins efektyvų paskirtų užduočių vykdymą – patruliavimą Lietuvos teritorijoje Baltijos jūroje, dalyvavimą paieškos ir gelbėjimo operacijose ir kitas užduotis.
Pastebimai pajudėjo karinio transporto atnaujinimas ir papildymas
Įgyvendinant naudotos Nyderlandų kariuomenės technikos įsigijimą, Lietuvos kariuomenei per 2015–2018 metų laikotarpį bus perduota daugiau nei 550 vienetų įvairios geros būklės technikos. Vien per praėjusius metus Lietuvos kariuomenei jau perduoti keli šimtai karinių ir medicinos evakuacijos visureigių – įvairios paskirties visureigių „Mercedes-Benz GD“, vilkikų ir sunkvežimių DAF, tralų, priekabų ir kitų transporto priemonių. Šių pajėgumų stigo naujai įkurtos motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vienetams ir Krašto apsaugos savanorių padaliniams.
Siekiant papildyti Lietuvos kariuomenės manevro vienetų parką ir užpildyti trūkstamus Sausumos pajėgų šarvuočių pajėgumus, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų dalinius greitu metu papildys 168 iš Vokietijos kariuomenės įsigyti atnaujinti ir geros komplektacijos šarvuočiai M577. Planuojama, kad šarvuočiai Lietuvą pasieks per 2017–2018 metus. Kartu su šarvuočiais Lietuvos kariuomenei bus perduoti atsarginių dalių ir įrankių komplektai, kita šarvuočio įgulai skirta įranga.
„Norint išlaikyti vienodą sunkvežimių modelį ir atnaujinant kariuomenės sunkvežimių parką, 2016 metais Lietuvos kariuomenei perduoti pirmieji 21 iš Vokietijos gamintojo „Daimler AG“ įsigyjamų 5 t sunkvežimių UNIMOG U5000. Iki 2018-ųjų bus įsigyti 88 sunkvežimiai, jų įsigijimas bus tęsiamas iki 2022-ųjų“, – pažymi KAM.
Žengta daug gerų žingsnių, bet yra kur pasitemti
Ginkluotės ekspertas D.Antanaitis LRT.lt sako, kad iš jau įvykdytų pirkimų pastaruoju metu svarbiausias buvo savaeigių haubicų PZH 2000 pirkimas, tai pat labai svarbus ratinių automobilių parko atnaujinimas, perkant naujus ir naudotus „Mercedes-Benz“ sunkvežimius bei visureigius.
„Padidėjus biudžetui, Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje matyti, kad padidėja ir šaudmenų pirkimas. Vien ginklų neužtenka, reikia ir šaudmenų, todėl tai džiugina: įsigyjant ginklus turi būti nuolat perkami šaudmenys, formuojamas jų rezervas.
Po partijų susitarimo dėl išlaidų gynybai didinimo pasirašymo labai svarbu išlaikyti tolygų jų didėjimą ginkluotės įsigijimui bei jos modernizavimui, kad lėšos nebūtų iššvaistytos buitinėms reikmėms. Kariuomenė privalo kovoti naudodamasi geriausiais ginklais.
Šiuo metu prasidėjusi diskusija dėl labai svarbios mums vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS įsigijimo. Net jei turime tobuliausius sausumos pajėgų ginklus, bet nesame apsaugoti nuo priešų oro antskrydžių, visi tie ginklai yra nieko verti, nes jie tiesiog bus subombarduoti“, – kalba pašnekovas.
Pasak D.Antanaičio, svarbus dar vienas KAM sprendimas – jos planuose esantis visų įsigijimų agentūrų sujungimas į vieną, griežtai kontroliuojamą. Tai didintų pirkimų skaidrumą. Tačiau, pasak pašnekovo, svarbu, kad sprendimus dėl ginkluotės įsigijimų priimtų tuos ginklus naudosiantys asmenys – kariuomenės vadas, kariai.
Pakrantės gynyba taip pat svarbi: kiek žinome apie Rusijos kariuomenės mokymus, jie treniruojasi išsilaipinti iš jūros.
„Manau, vienas svarbiausių dalykų, į kurį dar reikia atkreipti dėmesį, yra žvalgyba.
Ne tik patys turime būti pasirengę gintis, mūsų sąjungininkai turi būti pasirengę atvykti, o tam turime turėti ankstyvojo perspėjimo sistemą ir žvalgyba bei kontržvalgyba turi būti gerai išvystytos.
Pakrantės gynyba taip pat svarbi: kiek žinome apie Rusijos kariuomenės mokymus, jie treniruojasi išsilaipinti iš jūros. Žinant, kad Karaliaučiuje yra priešlaivinės raketos, kurios gali užkirsti kelią NATO pajėgoms patekti į Baltijos jūrą, tai yra tikėtinas scenarijus.
Be abejo, norėtųsi turėti tolimojo nuotolio oro gynybą, kuri yra labai svarbi mūsų apginamumui.
Taip pat labai svarbios yra ir salvinės raketinės sistemos, kuriomis mes galėtume pasiekti dar didesnį nuotolį, o pasitraukę iš Otavos sutarties, kuri draudžia naudoti kasetines bombas, netgi galėtume dėti minas ir taip užkirsti priešo įsiveržimą“, – kalba D. Antanaitis.
