Dr. G.Chomentauskas pabrėžė, kad jeigu mes patiriame nerimą kaip reakciją į grėsmę ir verčia mobilizuoti, tai jo pasikeitimas į baimę, paniką ir kitas negatyvias emocijas, atlieka jau kitokią funkciją.
Svarbu negraužti savęs
„Vietoj to, kad mobilizuotumėmės, mes pradedame save graužti iš vidaus, sukeldami labai rimtas tiek socialines pasekmes, nes mūsų emocijos plinta į šalis, tiek pasekmes mūsų imuninei sistemai. Juk visi puikiai žinome, kad stresas, baimė, nerimas yra tiesioginės priežastys silpnėti imuninei sistemai“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo G.Chomentauskas.
Jo teigimu, norint būti sveikiems, būtina ne tik gerai maitintis ir saugotis virusų, tačiau ir reikia išlikti ramiems.
Stresas, baimė, nerimas yra tiesioginės priežastys silpnėti imuninei sistemai.
„Su baime kovoti nėra lengva. Tačiau gera naujiena – kitaip nei su virusu, mes turime visas priemones ją nugalėti. Mes esame kūrėjai, galime su tuo susitvarkyti“, – tikino G.Chomentauskas.
Jis tvirtina, kad jeigu karantino laiką skirsime tik tam, jog visą laiką internete ieškotume baisių naujienų apie situaciją, klausytume tik žinių apie šią negandą, tai padarysime sau labai blogą paslaugą. Tokiu būdu vos ne visai parai save paliekame streso būsenos ir kenkiame savo emociniam ir fiziniam gyvenimui.
Žinioms – 15 minučių
„Ką daryti, kad stresas nesusuktų mums smegenų? Receptas Nr. 1 – pasiskirkite sau laiką, kokių žinių ir kiek klausysite. Viena žinių laida per dieną pakanka, 15 min. gana, nieko dramatiško per kitą valandą ar pusvalandį neįvyks. Jeigu visą laiką praleidžiate internete, nepraleiskite visiškai – svarbiausias žinias vis tiek išgirsite.
Pirmas receptas yra apie tai, ko nedaryti. Antras – ką daryti. Pažvelkite į situaciją iš tokios pusės – gavome iš dalies apmokamų atostogų, mažiausiai dvi savaites ir jas galime skirti žymiai malonesniems dalykams, negu savęs niokojimui dėl įsivaizduojamų ar realių grėsmių“, – kalbėjo dr. G.Chomentauskas.
Anot Žmogaus studijų centro prezidento, žmogaus smegenys vienu metu negali atlikti kelių veiksmų, tačiau jeigu patirsite gerų emocijų skaitydami knygą ar žiūrėdami filmą, bendraudami su kitais žmonėmis ne apie virusą, patirsite atgaivos.
„Surasti laiko maloniems darbams nėra labai lengva užduotis. Informaciją apie virusą vis norisi pasitikslinti po eilinio pokalbio su draugu ar pan. Bet jeigu esame sau pasidarę malonių užsiėmimų planelį, tai turime žymiai daugiau galimybių suteikti sau progą atsipūsti ir pailsėti“, – teigė G.Chomentauskas.
