Spaudos konferencijoje G.Grušas kalbėjo: „Šiuo sunkiu laiku Kalėdų šventes sutikome kitaip nei įprastai. Saugodami vieni kitų sveikatą ir gyvybę, atsisakėme įprasto susibūrimo į iškilmingas pamaldas. Dėkojame visiems už supratimą, kantrybę ir už atsakingą laikyseną.
Baigiantis metams tikėjomės, kad bus galimybė sugrįžti į tvarką, kuri mūsų bažnyčiose galiojo karantino metu iki praeitų metų gruodžio 16-os dienos, kai pamaldose, laikantis būtinų saugumo reikalavimų, dalyvaudavo ribotas skaičius žmonių. Tad metų pabaigoje buvome nutarę šią tvarką sugrąžinti pasibaigus Kalėdų laikui – nuo sausio 11 dienos.“
Pratęsė iki sausio 31 d.
Tačiau, kaip pripažino arkivyskupas, situacija nepagerėjo: „Tad atsižvelgdami į esamą situaciją, šiandien priėmėme sprendimą dar neatnaujinti viešų pamaldų bažnyčiose, dalyvaujant tikintiesiems. Tai yra nuo 2020 m. gruodžio 16 d. mūsų bažnyčiose galiojančią tvarką pratęsiame iki 2021 m. sausio 31 d., su galimybe ją švelninti ir anksčiau, jei greičiau būtų sulaukta ryškesnių teigiamų pokyčių. Tuo būdu solidarizuojamės su visais, kuriems šis laikas yra itin sunkus, ypač su ligoniais, gydytojais, slaugytojais.“
Anot G.Grušo, sprendimas dėl atnaujinimo viešų pamaldų buvo priimtas dar praeitų metų pabaigoje, kai nuspręsta, kad nuotolinės mišios vyks iki sausio 10 dienos.
„Suprantame, kokia svarbi mums visiems yra sielovadinė pagalba. Primename, kad bažnyčios išlieka atviros privačiai tikinčiųjų maldai. Laidotuvių šv. Mišios ar kiti sakramentai švenčiami tik artimiausių šeimos narių aplinkoje. Susitarus su kunigu, yra galimybė atlikti išpažintį, priimti šv. Komuniją“, – kalbėjo G.Grušas.
Jis teigė, kad apie situaciją buvo kalbamasi su ekspertais, medikais.
Taip pat G.Grušas pripažino, kad sausį, po didžiųjų švenčių, bažnyčiose būna labai mažai žmonių, tuomet ir nustatytus atstumus išlaikyti nėra sunku. „Tačiau nusprendėme dėl solidarumo dar neatnaujinti“, – teigė arkivyskupas.
Atsižvelgdami į esamą situaciją, šiandien priėmėme sprendimą dar neatnaujinti viešų pamaldų bažnyčiose, dalyvaujant tikintiesiems.
Paklaustas, kaip vertina kalbas apie tai, kad viešos mišios bus rengiamos dėl to, jog nesurenkama aukų, G.Grušas tikina, kad Bažnyčios padėtis panaši į visų kitų, tačiau tai nebuvo svarstoma – kalbėta tik apie sielovados būtinybę ir tikinčiųjų saugumą.
G.Grušas sakė, kad tikinčiųjų nuotaikos įvairios – vieniems labai trūksta bendros maldos, dvasinės pagalbos, kiti linkę saugoti ir save, ir kitus.
Arkivyskupas sakė, kad vyskupų nuomonės Lietuvos vyskupų konferencijoje buvo įvairios, bet atrado sutarimą „su stipria dauguma“. Jis pabrėžė ir tai, kad kunigams ir iki šiol buvo palikta daug laisvės spręsti dėl šv. Mišių aukojimo – jeigu blogai jaučiasi, pajunta kokius nors simptomus, rekomenduota likti namuose ir saugoti savo bei kitų sveikatą.
G.Grušas dėkojo ir kunigams, kurie dirba ligoninėse, kitose įstaigose, kaip įvardijo – priešakinėse kovos gretose, kad jie nepaisydami pavojaus eina pas pacientus.
Arkivyskupas pripažino, kad tiek sugriežtinant saugumo reikalavimus, kai mišios galėjo vykti tik nuotoliniu būdu, tiek leidžiant viešas pamaldas, sulaukta įvairių tikinčiųjų atsiliepimų.
Nepritaria slapta laikomoms mišioms
G.Grušas neneigė, kad yra kunigų, kurie vis tiek laiko mišias, kuriose dalyvauja ir tikintieji. Bet jis pats tam nepritaria.
„Aš ilgai svarsčiau. Jeigu mes kalbame apie šią dieną, susilaikymas šiuo metu yra protingas sprendimas, už tai ir pasisakiau. O dėl kunigų, tai mes turime visko Bažnyčioje. Kliaunamės ir jų sąmoningumu, sąžiningumu, bet, kaip matėme su postais, kiek žmonių apsukami kelyje, ne visada ir ne visi yra sąmoningi šitame laike.
Mes pakartotinai prašome (tų kunigų - red. past.). Net kai laikomos mišios be žmonių, kai filmuojama, jose dalyvauja mažas kiekis žmonių - patarnautojai, vargonininkas. Bet būna, dažniausiai iš sielovadinių tikslų, uolumo, laiko ir su tikinčiaisiais kunigai, bet prašome jų to nedaryti“, – kalbėjo G.Grušas.
Jeigu mes kalbame apie šią dieną, susilaikymas šiuo metu yra protingas sprendimas, už tai ir pasisakiau.
Vilniaus arkivyskupijoje koronavirusu persirgo 20 kunigų, du iš jų mirė.
Skelbė, kad atnaujins
Anksčiau Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė, kad nuo kito pirmadienio, sausio 11 dienos, atnaujins viešas pamaldas su tikinčiaisiais. Ji žada, kad bažnyčioje vienam žmogui teks ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų, bus išlaikomas dviejų metrų atstumas tarp žmonių, jie privalės dėvėti kaukes.
Nei pirmojo, nei antrojo karantino metu Lietuvos Vyriausybė nepriėmė privalomų nurodymų Bažnyčiai dėl pamaldų organizavimo, tik rekomendacijas.
Pagal dabar galiojantį nutarimą, Vyriausybė rekomenduoja susilaikyti nuo religinių apeigų arba jas organizuoti nuotoliniu būdu, išimtis numatant tik laidotuvėms, kuriose siūloma riboti žmonių skaičių.
Toks Lietuvos katalikų bažnyčios sprendimas sulaukė nemažo pasipiktinimo viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, kur žmonės vienas per kitą reiškė nepasitenkinimą, kad pandemijai nesitraukiant bažnyčiose leidžiama būriuotis.
Lietuvos Konstitucijoje yra numatyta, kad bažnyčios ir religinės organizacijos laisvai atlieka savo apeigas ir tvarkosi pagal savo kanonus. Teisininkai BNS sakė, kad Katalikų bažnyčia turi formalių teisinių argumentų priimti savarankišką sprendimą, bet jo pagrįstumas kelia abejonių, įvertinus epidemiologinę situaciją dėl koronaviruso.
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį sakė, kad viliasi, jog Lietuvos vyskupų konferencija peržiūrės sprendimą dėl pamaldų atnaujinimo.
-
Lietuvos bažnyčiose viešos pamaldos nevyks iki sausio 10 dienos
-
Nuo kitos savaitės atnaujinamos šv. Mišios su žmonėmis
-
Teisininkai: Bažnyčia savarankiškai sprendžia dėl pamaldų, bet jų atnaujinimas abejotinas
-
Ekspertai po pasitarimo prezidentūroje: galbūt pandemijos pikas jau už nugaros, bet laikyti tai pergale dar anksti
-
Ingrida Šimonytė: tikėčiausi sprendimo atnaujinti pamaldas persvarstymo
