Parlamentarai įsitikinę, kad diskusija praėjusią savaitę turėjo būti surengta privaloma tvarka, nes ją inicijavo daugiau kaip dešimtadalis Seimo narių.
G.Songaila ir R.Kupčinkas remiasi Seimo statuto straipsniu, kuriame numatyta, kad daugiau kaip dešimtadalio visų Seimo narių raštišku reikalavimu į kitos posėdžių dienos darbotvarkę privalomai įrašoma diskusija dėl ypač svarbios problemos.
Būtent 22 Seimo nariai prašė į kovo 29 dienos darbotvarkę įrašyti 30 minučių diskusiją „Dėl brutalaus elgesio su vaiku kovo 23 d. Garliavoje ir dėl giluminės krizės Lietuvos teisėsaugoje“. Šis klausimas į darbotvarkę buvo įrašytas, bet ją tvirtinant socialdemokratų siūlymu išbrauktas. Už išbraukimą balsavo dauguma posėdžio dalyvių.
„Taigi, Seimui tvirtinant darbotvarkę, Seimo diskusija į ją privalomai nebuvo įtraukta, nors tokią pareigą nustato aukščiau minėtas Seimo statuto straipsnis. Mes manome, kad tokiu būdu – privalomai neįtraukiant klausimo (diskusijos) į Seimo dienos darbotvarkę – buvo pažeistos Seimo narių teisės“, – rašoma kreipimesi į Etikos ir procedūrų komisiją.
Jos prašoma pateikti motyvuotą išaiškinimą, ar Seimas savo balsavimu gali privalomai neįtraukti į darbotvarkę klausimo (diskusijos dėl ypač svarbios problemos), jei Seimo rašytinį reikalavimą pasirašė daugiau kaip dešimtadalis visų Seimo narių.
„Atkreipiame komisijos dėmesį į tą faktą, kad Seimo dienos darbotvarkės projektas virsta Seimo dienos darbotvarke tik po to, kai Seimas ją patvirtina. Todėl bet kokie paaiškinimai, kad Seimo narių rašytinis reikalavimas esą buvo patenkintas, įtraukiant diskusijos klausimą į darbotvarkės projektą, neatitinka Statuto reikalavimų“, – tvirtino G.Songaila ir R.Kupčinskas.
Jie inicijavo diskusiją Seime dėl kovo 23 dieną Kauno rajone, Garliavoje, įvykusio nesėkmingo teismo sprendimo vykdymo, kai mažametės mergaitė turėjo būti paimta iš globėjos Neringos Venckienės ir perduota motinai Laimutei Stankūnaitei. Tuomet kilus susistumdymui, mažametė nukentėjo.
