Savo istorija su 15min.lt Gintarė dalijasi, nes nori įspėti kitas gimdyves.
„Reikalaukite medikų dėmesio ir tyrimų, lįskite jiems į akis, kad tikrintų, stebėtų. Mano vaiko širdies tonų niekas neklausė 9 valandas“, – teigia Gintarė, naujagimę ant krūtinės palaikiusi vos sekundę.
Po apžiūros liko ligoninėje
Gintarė laukėsi antrą kartą – pirmagimiui sūnui jau 11-a. Ir antrasis nėštumas buvo sklandus, apžiūrų ir tyrimų metų jokių vaisiaus patologijų nepastebėta. Todėl gimdyti Gintarė keliavo rami – į ligoninę išsiruošė kovo 17-ąją apie antrą valandą nakties.
Prijungė aparatus, patikrino vaiko širdies tonus – tuo viskas ir baigėsi.
Po gydytojų akušerių apžiūros paaiškėjo, kad gimdos kaklelis vos atsivėręs – apie 1 cm.
„Kadangi vaisių buvau pernešiojusi septynias dienas, gydytojai nusprendė gimdymą skatinti“, – prisimena 33 metų moteris. Skatinamųjų vaistų jie suleido apie 4 valandą nakties.
„Prijungė aparatus, patikrino vaiko širdies tonus – tuo viskas ir baigėsi“, – įvykius atkūrė Gintarė.
Palatoje ji pasitiko rytą. Apie 8:30 val. keitėsi gydytojų pamaina. „Gydytojai pamatavo spaudimą ir temperatūrą, paklausė vaiko tonus ir pasakė: „10 valandą perkelsime į gimdyklą“, – pasakojo Gintarė.
Buvo vis svarbesnių atvejų
Laikas bėgo, o Gintarė palatoje jautėsi pamiršta. Galiausiai išgirdo, kad gimdykla – kaip ligoninės priimamasis: užgriuvo skubūs atvejai, todėl lietuvei teks laukti. Tuo metu sąrėmiai stiprėjo, todėl malšinti skausmą jai pasiūlyta vandenyje. Taip Gintarė praleido dar dvi valandas.
Kai jau manė, kad gimdyti atėjo jos eilė – gavo kamuolį. Skausmas suremdavo kas penkias minutes – moteris paprašė nuskausminamųjų.
„Tada įvyko pirmasis šokas: man pasiūlo „Paracetamolio“ ir dar vieną kažkokią tabletę – jos esą veikia išgertos kartu. Išsikviečiau gydytoją. Jis paaiškino, kad pradėti reikia nuo silpniausių vaistų. Jei per valandą skausmai neatlėgs – gausiu injekciją“, – pokalbį su gydytoju prisiminė Gintarė.
Be to, jai įstrigo akušerės žodžiai: „Jei tau būtų priešgimdiniai sąrėmiai, ant kamuolio nepasėdėtum ir su manimi nekalbėtum.“
Pyktelėjęs vyras pasiteiravo, kas būtų, jei imčiau gimdyti tiesiog ant žemės: Atsakė: „Tada pradėtume galvoti, kur ją padėti.
„Pyktelėjęs vyras pasiteiravo, kas būtų, jei imčiau gimdyti tiesiog ant žemės: Atsakė: „Tada pradėtume galvoti, kur ją padėti“, – prisiminė Gintarė.
Pagimdė, bet verksmo neišgirdo
Apie šeštą vakaro sąrėmiai ją rietė kas kelias minutes. Akušerė pačiupinėjo gimdyvės pilvą ir patikino, kad nieko blogo nėra.
Be to, prijungė aparatus patikrinti vaisiaus širdies toną. Iš jos veido buvo matyti, kad kažkas vis dėlto ne taip.
„Man paaiškino, kad širdies ritmas ėmė kristi. Sakė, jei per 10 minučių neatsistatys, darys Cezario operaciją. Ritmas tarsi atsistatė, todėl Cezario pjūvio minties atsisakyta“, – dėstė Gintarė.
20.20 val. ji savo jėgomis pagimdė mergaitę, tačiau jos verksmo neišgirdo. Naujagimę ant krūtinės gimdyvei padėjo tik akimirkai. Kas vyko po to, Gintarė prisimena kaip per miglą: gydytojų sujudimas, naujagimės gaivinimas, reanimacija.
Teisybės ieškos teisme
Kiek vėliau gydytojas Gintarei paaiškino, kad jos dukra labai susirgo.
„Kada? – paklausiau. – Ar per nėštumą?“ Paaiškino, kad viskas įvyko labai staigiai gimdymo metu. Per sąrėmius ji patyrė stresą ir paleido išmatas, kurių įkvėpė į plaučius. Todėl sutriko kvėpavimas, ėmė atsisakinėti organai, sutriko širdies ritmas. Jai atliko kraujo perpylimą, tiekė deguonį“, – gydytojo žodžius perpasakojo Gintarė.
Pirmiausia ištiko šokas ir pasimetimas.
Šių pastangų neužteko. 1.10 val. naujagimė mirė, prasidėjus vidiniam kraujavimui.
„Pirmiausia ištiko šokas ir pasimetimas“, – neslėpė Gintarė, šiuo metu ieškanti teisininko, galinčio teisme ginti šeimos interesus.
Čelsio ligoninėje dėl naujagimio mirties jau atliekamas vidinis tyrimas. Jis gali trukti 7–8 savaites. Atliekamas naujagimio skrodimas, todėl palaikai dar negrąžinti šeimai: „Neturėjome progos jos palaidoti.“
Lietuvoje medicina labiau pažengusi
Gintarė ir Linas žada pasinaudoti teise ir į nepriklausomą tyrimą – tam samdysis advokatą.
„Reikia kovoti, nenuleisti rankų“, – ryžtą demonstravo moteris.
Atsukdama įvykių juostelę ji tik įsitikina – ne taip turi viskas vykti.
„Aš juk turėjau atsidurti rizikos grupėje dėl pernešiojimo. O dabar gi moterys laukiamuosiuose gimdo tol, kol pradeda lįsti vaiko galvutės. Noriu teisybės ir kad kas nors atsakytų dėl to, kas man atsitiko. Rinkdamasi, kur gimdyti, ėjau į ekskursiją po gimdyklas ir palatas. Pasitikėjau ligoninės reputacija. Aišku, dėl mano nelaimės kaltas ne ligoninės pastatas, bet ten dirbantys žmonės“, – svarstė Gintarė.
Moterys laukiamuosiuose gimdo tol, kol pradeda lįsti vaiko galvutės.
Ji iš esmės mano, kad Lietuvos sveikatos sistema yra geresnė.
„Anglijoje antibiotikų tau niekas neduos, greitoji neatvažiuos. Vyras darbo metu pasitempė nugarą, namie jį surakino taip, kad negalėjo iki tualeto nueiti. Paskambinau greitajai, o ji nevažiuoja, jei žmogus dar pats kvėpuoja. Čia viskas gydoma „Paracetamoliu“ ir ibuprofenais“, – vis dar stebisi Gintarė.
Ji žino, kad dėl naujagimio netekties prieš akis laukia ilgas bylinėjimosi procesas: „Bet esu pasiryžusi eiti iki galo.“
