Nuostabus apniukęs rytas Palangoje. Iš dangaus šiek tiek purškia. Nekoks oras degintis, tačiau važiuoti dviračiu – idealu. Neperkaisi ir ilgai nepavargsi.
Ar įmanoma per dieną nulėkti nuo Palangos iki Juodkrantės ir atgal?
Visų pirma reikia rasti dviratį. Nuomos punkte paaiškina, kad valanda kainuos 2 eurus, parai – 10 eurų. Imam.
Žinoma, galima atsivežti ir savo dviratį, tačiau, reikia pripažinti, kad dėl vieno pasivažinėjimo užgriozdinti visą bagažinę neverta.
Tarp nuomojamų dviračių galima rasti tikrai nesudrožtų: su stabdžiais ir šviesomis. Tiesa, šalmų ir liemenių niekas nepasiūlė.
Beveik slaptas kelias iki Klaipėdos
Daug ruoštis nereikia. Kuprinėje tik vanduo, keletas bananų ir šokoladukų. Miname tiesiai Vytauto gatve į pietų pusę. Tik kelionės pabaigoje sužinosime, kad tai ir yra geriausias bei vienintelis kelias į Klaipėdą.
Kodėl? Nes Palangos gale, už parko stūkso vila, kuri kažkodėl vadinama „legendine“ ir dar „prezidentine“. Skambūs žodžiai, tačiau šios sovietmečio nomenklatūrininkų vilos kraupi tvora yra neįveikiama nuo pat pajūrio kopų iki Vytauto gavės.
Nomenklatūrininkų vilos kraupi tvora yra neįveikiama nuo pat pajūrio kopų iki Vytauto gavės.
Dviračių takas pasuka per mišką ir vingiuoja – tai tolsta, tai artėja prie jūros. Kai kur iki šėlstančių bangų lieka vos šimtas metrų. Jau norisi stoti ir grožėtis.
Šiame takelyje daugiausia tenka sutikti vokiečių turistų. Dažnai jie važiuoja nemenkomis grupėmis.
Pralekiame Plazės ežerą. Šį vandens telkinį jau baigia okupuoti kormoranai. Jų kolonija Kuršių nerijoje jau neįsitenka. Viename ežero krante – pūvančios žuvies kvapas ir nuo paukščių išmatų balti medžiai.
