Miškelis ir takelis baigiasi ties keliu, kuris veda tiesiai per Karklės miestelį. Šioje vietoje yra gana pavojinga važiuoti dviračiu, tačiau apie šią transporto priemonę vairuotojai įspėjami specialiais ženklais – atsargiai, dviratininkai!
Plazės ežerą jau baigia okupuoti kormoranai.
Būtų galima ramiai sau riedėti šiuo taku iki Melnragės ir pasukti į Klaipėdą, tačiau tai būtų pats neįdomiausias kelias jūsų gyvenime. Galima šią atkarpą padaryti ir viena įdomesnių.
Nusprendėme laiko netaupyti ir pasukome Olando kepurės link. Skardžiai, akmenys, bangos – visada verta užsukti į šią aukščiausiai iškilusią Lietuvos pajūrio vietą.
Toliau porą kilometrų judėjome vadinamuoju Litorinos taku. Tai takas, vedantis per žalią pajūrio juostą.
Čia galima įžvelgti ledynų ir Juros periodo užuominų – svetimtaučiai medžiai, gilios griovos, atidengiančios milijonų metų senumo paviršių.
Tai nėra lengviausia maršruto dalis, tačiau kone įdomiausia. Mažiau sportiškiems teks savo ratus stumti ir daug kilnoti.
Pasibaigus šiam takui – vėl kelias Karklė–Klaipėda. Šioje vietoje neskubėkit – už puskilometrio pasukit į kairėje esantį dviračių taką. Juo tiesiai nuriedėsit į Girulius. Pražiopsosit – teks minti į Girulius stačiai kylančiu keliu.
Ties Girulių traukinių stotimi geriausia kirsti geležinkelį. Vėliau riedėti patogiu dviračių taku išilgai bėgių. Kelias pats nuves tiesiai į Klaipėdos miestą, o vėliau – centrą. Nuo ten – keltu į Kuršių neriją.
Šviežios žuvies bus tik liepą
Keltu persikelti į kitą marių pusę su dviračiu kainuoja 80 centų. Nuo čia apie 20 kilometrų dviračių taku iki Juodkrantės. Sėdi ir mini? Yra dviračių takas iki pat Nidos, tačiau pagailo kojų.
