37-ių G.Palucko kolegos giria jį kaip nuolatos tobulėjantį ir sukalbamą žmogų, viską pasiekusį savo darbo dėka. Tačiau jo biografijoje yra juodų dėmių – politikas prieš septynerius metus buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo, kai dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi.
Stebėtojai sako, kad G.Paluckas yra principingas dėl savo kairiųjų pažiūrų ir gali atversti naują socialdemokratijos puslapį Lietuvos politikoje, tačiau tam turės gauti ir vyresnių partijos kolegų paramą.
„Jo idėjos aiškiai atspindi kairiąją ideologiją, kur valstybės vaidmuo ekonomikoje yra didesnis, o socialinis teisingumas, santykiai su profsąjungomis ir dirbančiųjų atstovavimas yra esminiai dalykai. Šitą rinkiminę paklausą socialdemokratai dabar galės užpildyti, nes iki šiol, nepaisant jų vėliavų ir šūkių, jie nebuvo kairieji“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas.
Nuo jaunojo konservatoriaus iki socialdemokratų lyderio
G.Paluckas augo inžinieriaus ir prekybininkės šeimoje, jis Panevėžyje baigė Juozo Balčikonio gimnaziją, o vėliau atvyko studijuoti į Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą.
Į politiką G.Paluckas įsitraukė jau studijų metais, tačiau karjerą pradėjo nuo kitos barikadų pusės ir įstojo į Jaunųjų konservatorių lygą.
„Man tikrai patiko Jaunųjų konservatorių lygos veikla, jie tikrai buvo aktyvūs, bet galų gale, mūsų vertybės išsiskyrė“, – sakė Socialdemokratų partijos pirmininkas.
Tuomet Jaunųjų konservatorių lygos Vilniaus skyriaus vadove dirbusi Paulė Kuzmickienė prisimena G.Palucką kaip aktyvų, žvalų ir organizuotą jaunuolį. Jis organizacijai priklausė kelis mėnesius.
„Buvo gaila, kad jis staiga dingo. Būna, kad ne visus iš Jaunųjų konservatorių lygos išstojusius narius atsimeni, nes tai gana gausi organizacija, bet Gintą tikrai teko ir įsidėmėti, ir jo pasigesti“, – sakė P.Kuzmickienė.
G.Paluckas „staiga dingo“ į Jungtinę Karalystę, kur studijavo anglų kalbą. Vėliau grįžęs į Lietuvą jis pabaigė informatikos studijas, o vėliau ir išlyginamąsias ekonomikos studijas.
2004 metais politikas tapo Socialdemokratų partijos nariu, jis yra dirbęs „Sodroje“, buvo Europos Parlamento nario Justo Paleckio padėjėjas. G.Paluckas 2007-2009 metais dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, o paskui vadovavo jo paties įsiteigtai įmonei „Elektromotus“.
Prieš dvejus metus G.Paluckas buvo išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir pradėjo eiti sostinės vicemero pareigas.
„Tai labai dalykiškas žmogus, aiškiai turintis savo principus ir mokantis už juos pakovoti, bet kartu ir labai konstruktyvus bei dalykiškas. Jis linkęs ne kurti problemas, o jas spręsti“, – sakė Vilniaus meras, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius.
Jam antrino sostinės vicemeras konservatorius Valdas Benkunskas: „Jis labai draugiškas, kolegiškas žmogus. Su juo lengva bendrauti, nes jis visada girdi argumentus“.
Prieš dvi savaites G.Paluckas laimėjo Socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus, antrajame ture įveikęs įtakingo partiečio Rimanto Sinkevičiaus sūnų, ūkio ministrą Mindaugą Sinkevičių.
„Gintautas neturi nei įtakingų tėvų, nei užimančių postus draugų. Viską iki šiandienos jis pasiekė tik savo asmeninių pastangų dėka“, – sakė artimas G.Palucko kolega Socialdemokratų partijoje Linas Jonauskas.
„Jis nuolatos tobulėja – viskuo domisi, skaito, analizuoja. Tai yra jo išskirtiniai bruožai. Gintautas visada stengiasi būti aukščiau už kitus“, – pridūrė jis.
Koją kiša teistumas
Teismas yra pripažinęs G.Palucką piktnaudžiavus tarnyba, kai jis dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi ir buvo atsakingas už graužikų naikinimo paslaugų įsigijimą. Politikas buvo nuteistas 2010 metais, o Aukščiausiasis Teismas šį sprendimą patvirtino 2012 metais. Kritikai sako, kad teistas politinės jėgos lyderis diskredituoja partiją, o jo pažadai yra per radikalūs.
Vilniaus miesto savivaldybė buvo paskelbusi viešąjį konkursą, kuriame deratizacijos paslaugas pasisiūlė teikti dvi bendrovės. „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ žiurkes sutiko naikinti brangiau nei bendrovė „Dezinfa“, tačiau pastaroji konkursą pralaimėjo. Teismai konstatavo, kad G.Paluckas veikė kryptingai, kad iš konkurso eliminuotų įmonę „Dezinfa“.
Byloje teigiama, kad šiais savo veiksmais G.Paluckas sumenkino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos autoritetą, diskreditavo administracijos direktoriaus vardą bei dėl įkainių skirtumo padarė apie maždaug 16 tūkst. eurų žalą.
„Ši biografinė dėmė yra mano politinis neįgalumas, tačiau, kaip gamtoje dažnai būna, vienas netektas gebėjimas yra kompensuojamas kitais“, – sakė G.Paluckas.
Kai kurie jo partiečiai ir ekspertai teigia, kad teistas žmogus negali būti partijos pirmininku.
„Net jeigu po išrinkimo Gintauto radikalumas pranyktų, teistumas ir su juo susijusi kritika – ne. Socdemams reikia atsinaujinimo per skaidrumą, atsikratymo visų korupcinių šešėlių ir korupcinių asmenybių, o svarbiausia – ne tik partinio, o ir nacionalinio (valstybinio) ir tuo pačiu dar platesnio masto idėjų kėlimo. Dabar gi Lietuvos socialdemokratai būtų unikalūs Europoje, pirmininku išsirinkę už korupciją teistą asmenį“, – komentare 15min prieš antrą socialdemokratų pirmininko rinkimų turą rašė politologas, buvęs ekspremjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas Raimundas Lopata.
„Niekada nebalsuosiu už teistą bičiulį. Aš suprantu kas yra nepriekaištinga reputacija“, – likus dviem dienoms iki antrojo pirmininko rinkimų turo savo „Facebook“ paskyroje parašė Vilniaus socialdemokratas Algirdas Markevičius.
Ilgametis socialdemokratas R.Sinkevičius sako, kad naujasis pirmininkas neturėtų nurašyti patyrusių partijos senbuvių.
„Aš galvoju, kad politinė patirtis, konkrečių darbų įgyvendinimo patirtis yra vertybė ir jos nereikėtų nurašyti“, – sakė buvęs susisiekimo ministras.
„Niekas jam nėra priešas, tame tarpe ir aš. (...) Jam vis tiek reikės ieškoti dalykinių santykių su frakcija, nes Seimo narių nepakeisi. Su jais reikės susitarti, šnekėtis ir užsitikrinti palaikymą“, – kalbėjo jis.
Vykstant socialdemokratų lyderio rinkimų kampanijai G.Paluckas taip pat žadėjo į Lietuvos politiką sugrąžinti kairiąją darbotvarkę.
Jis pasisako už didesnį perskirstymą per valstybės biudžetą, mažesnį darbo jėgos ir didesnį kapitalo apmokestinimą. Politikas mano, kad Lietuvoje turėtų būti įvesti progresiniai mokesčiai, o valstybė turėtų prisiimti daugiau viešųjų paslaugų.
G.Palucko teigimu, lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas centralizuotam šilumos tiekimui turi būti nustatytas visam laikui. Jis palaiko homoseksualų partnerystės įteisinimą ir pasisako prieš abortų draudimą.
„Aš esu tradicinis, europietiškas, vakarietiškas socialdemokratas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“, – sakė G.Paluckas.
Politologas R.Lopata sako, kad G.Palucko rinkimų pažadai yra neįgyvendinami.
„Jis supranta, kad eiliniai partijos nariai yra ignoruojami, nesaugūs, pikti, nori keršto. Todėl G.Paluckas drąsiai žada tai, ko niekada negalės įgyvendinti. Bet ar demagogijai svarbu, kaip bus? Svarbu tik bet kokia kaina laimėti“, – rašė ekspertas.
Žvejyba ir krepšinis
G.Paluckas su knygų leidyba vaikams užsiimančia žmona Ilma santuokoje gyvena septynerius metus. Jis kalba anglų ir rusų kalbomis.
Politikas sako dažnai mėgstantis išnaudoti savo 190 centimetrų ūgį krepšinio aikštelėje: „Kažkada seniai žaidžiau lengvojo krašto puolėjo pozicijoje. Dabar jau esu sunkusis kraštas, mėgstu pasistumdyti nugara į krepšį. Kaip veteranas“.
Jis iki šiol nepamiršta ir paauglystėje pamėgtos žvejybos.
„Vertingiausias mano laimikis, kurį esu pagavęs, tai arktinė palija. Tai nedidelė, bet labai spalvinga, reta, graži kalnų ežerų žuvis. Ten jau reikėjo važiuoti ir pasistengti“, – sakė G.Paluckas.
