„Apgenėjom, kas priklauso, šiandien kaip tik buvom, sutvarkėm. Dabar liko tik išvežti šakas, dalį paliksim žmonėms parodyt, kaip buvo nulaužta šaka“, – BNS ketvirtadienį sakė girininkas.
„Medžiui daugiau nieko nedarysim, tik aplinką sutvarkysim – šakas išvešim, tvorelę, kur išlaužta, sutvarkysim, lentukes užkalsim“, – pridūrė jis.
Specialisto teigimu, taip pat bus izoliuotos ir eglės žaizdos.
„Užtepsim dabar dar – ar su dažais, ar su tepalu, žiūrėsim“, – kalbėjo R.Mažutis.
Rambyno regioninis parkas skelbia, kad paskutinį sausio savaitgalį šalyje siautęs vėjas nulaužė keturis kamienus iš 17.
Stambiausias jų – 34,6 metro ilgio ir 52 centimetrų storio. Nulaužti ir trys mažesni kamienai.
Anot girininko, kiek šiuo metu liko kamienų, sunku pasakyti.
„Tiksliai net nesuskaičiavau. Vienur rašo, kad 16, 18, o dabar, kiek čia liko... Vieni plonesnes viršūnes skaičiuoja, kiti neskaičiuoja“, – svarstė Rambyno girininkijos girininkas.
2007 metų rudenį iškritęs gausus šlapias sniegas irgi apgadino eglę – nulaužtas pirmas storas kamienas, kurių iš viso buvo 18.
Raganų eglė yra beveik 200 metų senumo medis, augantis Vilkyškių geomorfologiniame draustinyje. Jos aukštis – 34 m, kamieno apimtis ties išsišakojimu – apie 5 metrai.
Dėl eglės išskirtinumo apie ją pasakojama keletas legendų.
Pasak vienos iš jų, ant kalvos rinkdavosi Skalvių genties jaunuoliai. Šalia esančioje pelkėje buvusi laumių buveinė. Jos čia sulėkdavusios, susmeigdavusios šluotas ir eidavusios vilioti jaunuolių. Viena daili raganaitė įsimylėjo žavų jaunuolį ir pamiršo laiku sugrįžti. Kai ketino skristi – šluota jau buvo sužaliavusi.
Nuo to laiko eglę imta vadinti Raganų egle. Kartais ji vadinama ir Raganų šluota. Tokį vardą dėl formos panašumo į šluotą jai davė mokslininkė Eugenija Šimkūnaitė.
Raganų eglė 2018 metais atstovavo Lietuvai Briuselyje Europos medžio konkurse, o 2020 metų pabaigoje buvo išrinkta Lietuvos metų egle.
