2021 08 09 /12:13

Gitanas Nausėda: negalima sakyti, kad migracijos krizė jau įveikta

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad nors ir galime pasidžiaugti teigiamais poslinkiais, dar anksti sakyti, jog migracijos krizė įveikta. Prezidentui atrodo, jog siekis tvorą Baltarusijos pasienyje pastatyti per dvejus metus – ne ambicingas, tvora turėtų atsirasti greičiau.
Rustamas Liubajevas, Gitanas Nausėda
Rustamas Liubajevas, Gitanas Nausėda / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Ne, taip negalime sakyti, matome tam tikrus teigiamus poslinkius, kuriais, be jokios abejonės, turime ir galime pasidžiaugti, – paklaustas, ar galima sakyti, kad migracijos krizė įveikta, jei iš Irako stabdomi skrydžiai, o migrantai neįleidžiami, sakė G.Nausėda. – Iš tikrųjų pastangos paveikti Irako valdžią davė tam tikrų vaisių. Ypač čia pažymėčiau ES kaip vieningo regiono pastangas“.

G.Nausėda sakė, kad nukreipimo operacijos yra nukreiptos prieš patį sienos pažeidimą, nes nesilaikoma reikalavimų, kuriuos Lietuva kelia civilizuotai migracijai.

„Tai yra visiškai pateisinami, suprantami veiksmai. Taip pat aš matau, kad jie randa pritarimą ir tarp tų valstybių, kurios supranta, su kokio pobūdžio iššūkiais mes čia kovojame“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje po apsilankymo VSAT rinktinėje kalbėjo prezidentas.

G.Nausėda pridūrė norintis, jog tai gerai suprastų ir Lietuvos visuomenė. Prezidentas pirmadienį dėkojo pareigūnams, saugantiems sieną, darantiems daugiau, nei reikalaujama.

„Neabejoju, kad bus pastangų toliau komplikuoti padėtį, toliau pagaliuku maišyti tą košę, kuri jau buvo pradėta maišyti prieš keletą mėnesių, bet tam mes duosime atkirtį ir režimas turi tai suprasti“, – pabrėžė jis.

Tvoros tikisi greičiau

Tiesa, prezidento nuomone, dveji metai sienos statyboms – per ilgas laiko tarpas.

„Mes turime sieną pastatyti anksčiau, negailėti tam išteklių, šiandien tai yra ne kainos klausimas, ne kažkokių ribotų išteklių klausimas, šiandien tai yra valstybės prioritetas numeris vienas“, – kalbėdamas jis pabrėžė, kad reikia pradėti nuo ypač jautraus 98 kilometrų ruožo.

Tikisi tarptautinių institucijų supratimo

Klausiamas apie reiškiamas abejones dėl žmogaus teisių užtikrinimo G.Nausėda teigė, jog Lietuva bendradarbiaus tai tiriant ir pabrėžė esąs įsitikinęs, kad mes pagrįsime savo veiksmus teisės aktais ir realia situacijos analize.

„Visi sprendimai, kurie yra reikalingi tokiems veiksmams, yra padaryti, ir tikiuosi, kad tarptautinės institucijos tai supras“, – pabrėžė prezidentas.

15min sekmadienį pranešė, kad Į Lietuvą skubiai atvyksta Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos (UNHCR) atstovas Šiaurės ir Baltijos šalims Henrikas Nordentoftas. Portalo šaltinių teigimu, UNHCR atstovas atvyksta agentūrai reaguojant į Lietuvoje priimtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas ir naujausią informaciją apie migrantų atgrasymo veiksmus pasienyje.

Paklaustas, ar jam atrodo, kad žmogaus teisės užtikrinamos, G.Nausėda teigė jaučiantis nuoširdžią empatiją toje situacijoje atsidūrusiems žmonėms, kurie ne nuo mūsų priklausančių priežasčių atsidūrė diktatoriaus rankose kaip savotiški žaisliukai.

Prezidentas priminė, kad antradienį Seimas žada svarstyti įstatymų paketus dėl tvoros Baltarusijos pasienyje statybos ir kariuomenės pasitelkimo, leis greičiau priimti sprendimus dėl migrantų.

„Susidėliokime labai aiškiai prioritetus: nacionalinis saugumas, sienų apsauga, vidinė rimtis šiandien yra svarbiausi klausimai, kuriuos mes privalome išspręsti. Taip pat valstybė dės visas pastangas, kad jie būtų sprendžiami sėkmingai, ir aš matau tikrai nemenką padarytą pažangą šioje srityje“, – kalbėjo valstybės vadovas.

„Noriu labai aiškiai pasakyti – jeigu kažkokie režimai galvoja, kad demokratijos yra silpnos ir kad jos negeba priimti operatyvių sprendimų, siūlyčiau jiems apie tai galvoti iš naujo. Demokratijos gali apsiginti, demokratijos gali priimti sprendimus ir tai demonstruoja. Be jokios abejonės, demokratijos yra pranašesnės, nes jos gali būti vieningos ir jos turi daug paramos, kurią šiandien Lietuva jaučia iš visų pusių“, – sakė prezidentas.

Jis minėjo, kad tai – ne tik Latvija ar Lenkija, bet ir valstybės, kurios jaučia simpatiją sudėtingoje padėtyje atsidūrusiai Lietuvai.

VSAT pirmadienį pranešė, kad nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio Lietuvos pasieniečiai į Baltarusiją grąžino 150 asmenų, bandžiusių pereiti valstybės sieną neleistinose vietose.

VSAT taip pat praneša, kad kai kuriuose ruožuose, daugiausia pietrytiniame Lietuvos ir Baltarusijos sienos pakraštyje, vizualiai fiksuotas epizodinis Baltarusijos pasieniečių pajėgų pagausėjimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais