„Tai tampa savotiška politine darboviete. Deja, reikia pripažinti, kad valstybės įmonių reforma taip ir sustojo kažkur pusiaukelėje. Reikia pripažinti tą faktą, kad maksimalios reformos dėl tam tikrų politikų nesuinteresuotumo atlikti nepavyko. Tą jau galima tvirtai konstatuoti ir veikiausiai artimiausiu metu nepavyks padaryti, nes norint tą reformą atlikti ir visiškai komercionalizuoti valstybės įmonių valdymą, reikia politinės valios, o jos, deja, nebuvo“, – BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas.
Anot jo, prezidentė labiausiai apsiribojo politinės sistemos ydomis ir bėdomis, tuo tarpu ekonomikos srityje pasidžiaugė, kad Lietuva pagal ekonominės laisvės indeksą padarė didžiulę pažangą – to pasekmė yra prasidėjusios derybos dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.
Ekonominis augimas, kuriuo mes dažnai pasidžiaugiame, deja, toli gražu nelabai tolygiai pasiskirsto, kalbant apie atskiras mūsų visuomenės grupes,– G.Nausėda.
„Tai yra vienas iš pripažinimų, kad Lietuva po truputį beldžiasi į turtingiausių valstybių klubą“, – sakė G.Nausėda.
„Kita vertus, ekonominis augimas, kuriuo mes dažnai pasidžiaugiame, deja, toli gražu nelabai tolygiai pasiskirsto, kalbant apie atskiras mūsų visuomenės grupes.
Dėl to turime didelį pasipiktinimą kainomis, pajamomis ir dažnai piktinamės kainomis tuomet, kai žmonės akivaizdžiai nepatenkinti savo pajamomis. Visiškai kitoks požiūris į didėjančias kainas būtų, jeigu pajamos didėtų atitinkamai“, – pridūrė G.Nausėda.
Ketvirtadienį skaitydama metinį pranešimą D.Grybauskaitė teigė, kad valstybinės įmonės veikia neefektyviai, nemoka dividendų, jų lėšomis perkama žiniasklaida, jos tampa „partinių bedarbių“ užuovėja. Šalies vadovė pabrėžė, kad šalies urėdijos veikia chaotiškai, „Lietuvos geležinkeliai“ yra „valstybė valstybėje“, o „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankrotas tapo tarptautine gėda.
Energetikai D.Grybauskaitė šiemet skyrė nedaug dėmesio, tik pažymėjo, kad energetinė nepriklausomybė jau pradeda atsispindėti mažėjančiose elektros ir dujų kainose.
G.Nausėdos teigimu, energetika yra viena iš nedaugelio sričių, kur buvo jaučiamas vyriausybių nuoseklumas.
„Energetikos sistema yra viena iš nedaugelio sričių Lietuvoje, kurioje nesijaučia politinio stumk-trauk principo. Turime tam tikrą nuoseklumą, kur ankstesnės vyriausybės pradėti darbai buvo iki galo įgyvendinti“, – BNS sakė SEB banko ekonomistas.
Jo manymu, prezidentė sąmoningai nepaminėjo Visagino atominės elektrinės projekto.
„Šitas klausimas, matyt, giliai įklimpo smėlyje ir yra mažai politinės sistemos žmonių, kurie realiai tikėtų šito projekto įgyvendinimo galimybėmis artimiausiu metu. Jeigu radikaliai pasikeistų Vyriausybės sudėtis po Seimo rinkimų, galbūt prie to klausimo dar gali būti grįžta, bet net ir projekto šalininkai pripažins, kad prarasta nemažai laiko ir praleistas politinis momentas sprendimams priimti, todėl ir mūsų regioniniai partneriai pakankamai atsargiai ir skeptiškai žiūri į šito projekto įgyvendinimo galimybes“, – kalbėjo G.Nausėda.
Lietuva 2011 metų vasarą parinko Japonijos kompaniją „Hitachi“ strateginiu investuotoju į atominę elektrinę, bet po metų surengtame patariamajame referendume projektas nesulaukė paramos. Energetikos ministras Rokas Masiulis gegužės pradžioje teigė, kad dėl Visagino AE projekto bus apsispręsta tik tuomet, kai šalis apsispręs, ar vystyti vietos elektros gamybą.
