Rengdamasi gegužę įvykusiems prezidento rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pretendentams į kandidatus buvo nurodžiusi pateikti pajamų ir turto deklaracijas už 2017-uosius metus.
Neseniai paskelbtoje G.Nausėdos politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje nurodoma, kad prezidentas rinkimus, kaip ir tikėjosi, baigė su 39,9 tūkst. eurų skola.
„Tai yra suma, kurią aš ketinu padengti iš savo asmeninių lėšų ir tą padarysiu, nes mano 2018 metų deklaracija rodo, kad aš tai galiu padaryti“, – liepos pradžioje tvirtino prezidentas.
Dabartinis teisinis reguliavimas nenumato, kad asmeniui tapus prezidentu, VMI paviešina jo turto deklaraciją už praėjusius metus.
Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą, skelbiamos metų paskutinę dieną pareigas ėjusių asmenų deklaracijos.
Tai reiškia, kad VMI gruodžio 31 dieną atsižvelgs į faktą, jog Lietuvos prezidento pareigas eina Gitanas Nausėda ir kitų metų viduryje bus paskelbta jo šeimos turto deklaracija už 2019-uosius.
Prezidentas deklaracijos savanoriškai viešinti nenori
Tad kaip patikrinti, ar G.Nausėda iš tiesų turi lėšų grąžinti rinkimų skolas? Tiesa, derėtų paminėti, kad grąžinti skolų jis neprivalo tuojau pat – terminų tam nėra, yra tik prievolė pranešti VRK apie apmokamą skolą.
Prezidentas pateikia ir pateiks visą informaciją ir deklaracijas, kurių reikalauja įstatymas.
15min kreipėsi į prezidento kanceliariją ir pasiteiravo: galbūt G.Nausėda sutiktų 2018-ųjų deklaraciją paskelbti visuomenei savanoriškai?
Tam prezidentui tereikėtų VMI pateikti raštišką sutikimą.
„Prezidentas pateikia ir pateiks visą informaciją ir deklaracijas, kurių reikalauja įstatymas“, – lakoniškai į 15min klausimą atsakė prezidento patarėja Kristina Karnickaitė.
Praėjusiais metais turėtą turtą deklaruoja tik kandidatai į parlamentą
Kodėl kandidatai į prezidentus VRK teikė ne 2018-ųjų, o 2017 metų deklaracijas?
Balandžio mėnesį paviešinus kandidatų turto ir pajamų deklaracijas, G.Nausėdos rinkimų štabo komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas 15min nurodė, kad kandidatas deklaravo 2017 m. turtą, nes vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, jeigu pareiškinių dokumentų būti kandidatais į Lietuvos prezidentus pateikimas vyksta iki gegužės 1 d. (terminas iki kada turi būti pateiktos deklaracijos už praėjusius metus), tai VRK yra naudojamos ir skelbiamos užpraėjusių metų (šiuo atveju, 2017 m.) pajamų ir turto deklaracijos.
Visuomenė gali susipažinti tik su kandidatų į Seimą praėjusių metų deklaracijomis, nes jie pareiškinius dokumentus VRK pateikia jau po gegužės 1-osios.
Pagal VRK paskelbtą informaciją, tai taikoma ne tik kandidatams į prezidentus, bet ir kandidatuojantiems į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas, merus – visi jie prieš rinkimus teikė turto ir pajamų deklaracijas už 2017-uosius metus.
Tai reiškia, kad skelbiant rinkimų nugalėtojų ir jų šeimos turtą taip pat susidarys tarpas – visuomenei nebus pateiktos 2018-ųjų metų turto deklaracijos, nes įstatymas nenumato jokių išimčių.
Esant tokiam reguliavimui visuomenė gali susipažinti tik su kandidatų į Seimą praėjusių metų deklaracijomis, nes jie pareiškinius dokumentus VRK pateikia jau po gegužės 1-osios.
Metai prieš rinkimus kandidatams yra svarbūs – jie gali numatyti būsimas skolas ir, pavyzdžiui, priimti joms padengti skirtas pinigines dovanas.
S.Šedbaras: spraga yra
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės pavaduotojas konservatorius S.Šedbaras 15min pirmadienį sakė, kad kitais metais pamačius 2019-ųjų metų turto deklaracijas taip pat bus galima spręsti apie finansines politikų galimybes ir kelti klausimus dėl pajamų šaltinių.
„Matytųsi, jis turi, ar ne. Bet laukti reikia daugiau kaip pusę metų. Bet iš tiesų, tokio rango pareigūnui galėtų atsirasti pareiga deklaruoti už ilgesnį laikotarpį (...) Gaunasi tokia spraga ir reikia galvoti apie tos spragos užpildymą – yra ta spraga“, – pabrėžė jis.
S.Šedbaras teigė, kad susirinkus Seimui derėtų paanalizuoti šią situaciją.
„Jei Seimo rinkimai būtų pavasarį, tai tas pats turbūt būtų? Tai platesnės analizės klausimas“, – svarstė parlamentaras.
Primename, kad G.Nausėdos privalomo registruoti turto vertė 2017 metais buvo 335 tūkst. 386 eurai. Jis turėjo vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių už 10 eurų.
Turimos piniginės lėšos tada sudarė 35 tūkst. 912 eurų, tačiau G.Nausėdos pečius slėgė 137 tūkst. 331 eurų paskola.
2018-aisiais jis savo rinkimų kampanijai skyrė 17 tūkst. 700 eurų, o rinkimus baigė su 39,9 tūkst. eurų skola, kurią grąžinti turės iš asmeninių lėšų.
