Nuo šiol komisijai vadovaus ne prezidentas, o jo patarėjas teisės klausimais.
„Prezidentas nėra ir nebuvo komisijos narys, todėl logiška, kad ne jis turi pirmininkauti komisijos darbui. Komisija pataria prezidentui“, – BNS sakė šalies vadovo atstovas Antanas Manstavičius.
Komisijoje taip pat pakeistas vienas iš narių, nuo šiol joje dalyvaus Lietuvos kriminologų asociacijos atstovas, pakeisiantis Teisininkų draugijos deleguotą atstovą.
„Prezidentas norėjo, kad Malonės komisijos veikloje dalyvautų mokslininkų atstovas“, – teigė G. Nausėdos patarėjas.
Ketvirtadienį pasirašytu dekretu detaliau reglamentuojamas ir komisijos sprendimų priėmimas – jie bus priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvavusių narių dauguma.
Komisijos posėdis bus laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvaus daugiau nei pusė jos narių, taip pat jeigu narių balsai pasiskirstys po lygiai, sprendimą lems pirmininko balsas.
„Malonės komisijos sprendimų priėmimo būdas iki šiol nebuvo apibrėžtas“, – tvirtino A.Manstavičius.
Pasak šalies vadovo, pakeitimai komisijai leis skaidriau priimti sprendimus.
„Malonės prašymų nagrinėjimo nuostatų pakeitimai sudarys sąlygas Malonės komisijai skaidriau priimti sprendimus dėl nuteistųjų malonės prašymų“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G.Nausėda.
Kaip ir iki šiol, nuteistųjų iki gyvos galvos malonės prašymai galės būti svarstomi ne anksčiau, kaip atlikus 10 metų laisvės atėmimo bausmės.
Malonės komisija yra visuomeniniais pagrindais veikianti kolegiali institucija, patarianti šalies vadovui dėl nuteistųjų malonės prašymų.
Ją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, teisingumo ministras, generalinis prokuroras (arba jų įgalioti atstovai), kalinių globos draugijos ir nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos atstovai.
Prezidento malone nuteistieji gali būti atleisti nuo visos bausmės arba jos dalies atlikimo.
Malonė suteikiama šalies vadovo dekretais.
