„Pirmiausia tai reiškia, kad valstiečiai ir žalieji įgyja galimybę pasiūlyti savo koalicijos partneriams ne tik savo politinę dienotvarkę, bet net ir įgyvendinimo priemones. Jeigu, sakykime, būtų balsai pasiskirstę apylygiai, be jokios abejonės, visos partijos stengtųsi savo tikslus įgyvendinti, būtų ieškotas kompromisas. Dabar valstiečių ryškus dominavimas parlamente leidžia jiems primesti ne tik pagrindines vizijas įvairiais gyvenimo klausimais, bet ir sakyti, kad mielieji, sutikite su priemonėmis, kaip mes ketiname tai padaryti“, – BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda.
„Valstiečiai“ rinkimų kampanijos metu žadėjo, kad su alkoholio vartojimu kovos, steigdami valstybinį alkoholio prekybos monopolį, vaistų kainas siūlė mažinti, steigiant valstybines vaistines, o regionus plėtoti, įkuriant valstybės valdomą banką. G.Nausėda atkreipia dėmesį, kad valstybės kapitalas turėtų būti priemonė, o ne tikslas.
„Aš nežinau, kiek valstybinė nuosavybė kaip institutas yra brangi šiai partijai. Ar vis dėlto jie įsivaizduoja, kad geriausia pasiekti tam tikrų tikslų, sumažinant alkoholio vartojimą, vaistų kainas, geriau aptarnaujant regionų plėtrą ir regionus, ar vis dėl to valstybinė nuosavybė čia tik svertas, ar ji kažkaip yra idealizuojama? Aš tikrai manau, kad pirmasis variantas“, – BNS teigė ekonomistas.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad koalicijos partneriai turėtų būti principingi valstybės kapitalo klausimu.
„Daug kas priklausys nuo koalicijos sudėties, bet kuriuo atveju antrasis koalicijos partneris turėtų būti pakankamai principingas tais klausimais, kurie yra visiškai iš esmės neatitinkantys jo įsivaizdavimo ir vizijos. Turėtų pasakyti, kad tuo klausimu nesutiksime ir būtų gerai, kad tai nutiktų dar iki koalicijos formavimo, kad po to tokia situacija nedestabilizuotų Lietuvos politinio gyvenimo“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jo teigimu, didelių nuomonės skirtumų tarp o „valstiečių“ ir kitų partijų nėra mokesčių politikoje. Nors rinkimus laimėjusios partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ne kartą kalbėjo apie galimus progresinius mokesčius, G.Nausėdos manymu, dėl to nebus skubama.
„Aš manau, kad mokesčių politikos klausimais – ir tai, man atrodo, net šioks toks paradoksas – sutarimą surasti būtų, ko gero, netgi lengviausia. Jeigu paskaitytume atidžiau, valstiečių ir žaliųjų programoje rašoma apie progresyvumą, tačiau rašoma ganėtinai atsargiai ir tikrai skaitant šias eilutes nesusidaro įspūdis, kad jie pradės nuo to savo darbą“, – BNS teigė G.Nausėda. Pasak jo, visuomenė gana susiskaldžiusi progresinių mokesčių klausimu, tad vargu, ar bus siekiama sukelti konfliktą.
Jis prognozavo, kad pirmiausia bus imtasi kitų mokestinių klausimų, dėl kurių sutaria įvairios politinės jėgos.
„Yra daug kitų klausimų, kuriais būtų galima pradėti judėti iš karto – NPD didinimas, dėl kurio sutaria beveik visos partijos. Gyventojų pajamų mokesčio ir darbdavio socialinio draudimo įnašo sujungimas į vieną ir priskyrimas darbuotojo darbo užmokesčiui ir skaičiavimas mokesčių nuo jo. Tai irgi yra klausimas, dėl kurio sutaria net Liberalų sąjūdis su valstiečiais-žaliaisiais. Pagaliau net požiūris į nekilnojamojo turto, automobilių mokestį, nematau diametraliai skirtingų įsivaizdavimų“, – aiškino G.Nausėda.
Ekonomistas sakė, kad pirmieji naujosios daugumos darbai tikriausiai nebus reikšmingi, kadangi kitų metų biudžetas jau parengtas, tad jame nebus erdvės dideliems pokyčiams. Tačiau G.Nausėda teigė, kad galima tikėtis sprendimų dėl PVM šildymo lengvatų panaikinimo arba alkoholio reklamos ribojimo.
„Galbūt toks klausimas, kaip PVM lengvatos šildymui naikinimas ar nenaikinimas, galėtų būti įtvirtintas, kompensuojant mažiausias pajams turintiems už šilumą, galbūt alkoholio prieinamumo ribojimas, pradedant ne iš karto nuo parduotuvių, bet dėl didesnio reklamos, darbo laiko ribojimo. O antrąjį veiklos pusmetį prasidės 2018-ųjų biudžeto svarstymas ir gali atsirasti koks nors darinys, pradėsiantis mokesčių sistemos reformą. Kai kurie darbai gali būti tiesiog rengimasis sprendimus įgyvendinti“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, LVŽS Seime turės 54 narius. Partijos pirmininko įvardijami potencialūs koalicijos partneriai Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai užsitikrino 31 vietą Seime, kiti galimi partneriai socialdemokratai – 17 mandatų.
