Penktadienį Vilniuje buvo kilęs skandalas dėl sostinės 2-uose globos namuose sumušto 7-erių metų vaiko.
Berniuko tėvas Vladas L. (pavardė redakcijai žinoma) pateikė skundus policijai, prokuratūrai ir dar grasina teismais: vilnietį papiktino ne tik smurtinis išpuolis prieš mažametį, bet atsakingų asmenų abejingumas.
Anot tėvo, po to, kai globos namuose jo sūnaus nugarą rakete ir šlepete iki kraujosruvų aptalžė 13 metų globotinis, įstaigos vadovybė nesureikšmino incidento, o net tris sykius kviesta policija apskritai neatvyko į įvykio vietą.
„Jau daugiau nebeištveriu“
Skandalo įkarštyje jau ilgiau nei 30 metų šiuose globos namuose dirbanti J.Steikūnienė „15min“ atskleidė, kokie baisūs dalykai pastaruoju metu dedasi šioje įstaigoje.
„Dar nenueinu iki savivaldybės, bet pareiškimą tai jau nešiu. Jau daugiau nebeištveriu... Neįmanoma, žinokit! Ir kuo toliau, tuo sunkiau. Kuo toliau, tuo labiau sutrikę, pažeisti vaikai ateina. Didesni, jau 13, 15 metų, kurie jau matė visko. Visko! Auklėtoja pasako pastabą, tai jis jai... Va, ketvirtadienį, pavyzdžiui, iškoliojo. Vaikų namai anksčiau buvo. O dabar kas čia, aš nebežinau... Kas čia poveikį tokį padarė, kas čia atsitiko? Kai negali pasiekti jokių rezultatų, labai liūdna“, – dūsavo J.Steikūnienė.
Ar taip skausmingai reagavote į naujausius įvykius? – „15min“ paklausė globos namų vadovės.
– Ne! Aš jau čia, žinokite, gal nuo Naujųjų metų taip jaučiuosi. Gal dar ir anksčiau vis į tą patį atsimušdavau. Kai reikia paimti vaiką ir laikyti apglėbus, kai tavo širdis laksto, o jisai keikiasi, spardosi ir tu lauki kol jis nusiramins, nes negali jo paleisti, nes nežinai, ką jis darys... Tai kam šito reikia?
Yra ir kuo džiaugtis
– Nejaučiate, kad jūsų pasiaukojamas darbas vertinamas?
– Na, tai kiti ateis, stipresni! Nes, žinote, kai tiek daug metų išdirbi... Geriausia padėka būtų, jei matytum nors mažą rezultatą, kaip išugdomi globotiniai.Reikia paimti vaiką ir laikyti apglėbus, kai tavo širdis laksto, o jisai keikiasi, spardosi ir tu lauki, kol jis nusiramins, nes negali jo paleisti, nes nežinai, ką jis darys...
Aš, pavyzdžiui, nuo 1980-ųjų. Atidarėm šią įstaigą, atrodė, kad sukurti puikūs vaikų globos namai. Vaikams sąlygos – puikiausios! Sakau: vaikai, pažiūrėkit, ko jūs bėgate į tą gatvę? Iš gatvės vaikai nori pas mus ateiti! Nes kiti vaikai gyvena dėžutėse, nei kiemo, nei nieko. Kur tam vaikui pasidėti, kuris nei senelių kaime, nei kažkokios sodybos neturi? Tai jie ir slankioja gatvėmis. O jūs čia visas sąlygas turite. Bet tai ne to, matyt, reikia... Kai čia gyvena – juos traukia gatvė. Bet kai sulaukia pilnametystės, vėl nori čia ateiti.
– Tikriausia turite ir dėkingumą jums jaučiančių buvusių globotinių?
– Labai džiaugiamės kai kuriais buvusiais vaikais. Puikiausiai susitvarkė ir išėjo į gyvenimą. Ir vedę, ir vaikus turi, ir šeimos gražios. Ir dirba, o kai kurie – ir dirba, ir dar mokosi! Ir pas mus buvę trys globotiniai dirba. Visaip stengiamės padėti. Būna, kad vaikas ateina ir sako: paskolink 40 litų, man reikia į Neringą nuvažiuoti. Na, paskolini, duodi, ir žinai, kad taip ir bus.
Kitą kartą ėjo vienas mūsų vaikas pro šalį. Mato, kad mes tvorą dažom. Sako: direktore, gal padėti? Sakau: žinoma – imk teptuką ir dažyk!
Štai ir vakar dar susitikom vieną vaiką. Pasišneki ir tiesiog džiaugiesi!
O dabar nebežinau, kaip čia bus. Ir mokydavosi vaikai anksčiau, ir mokykla jais anksčiau džiaugdavosi. O dabar pedagogai sako: Viešpatie, kas atsitiko?! Mes lyg ir tie patys, ir, atrodo, netgi daugiau sugebėjimų turime. Ir tos literatūros yra, ir naujų mokslų, ir visko. Ir va – nieko... Liūdna.
– Papasakokite apie incidentą, dėl kurio kilo tiek triukšmo.
– Taip, tas vaikas nukentėjo. Buvo ant nugaros ir mėlynė, ir toks kaip dviejų pirštų nudrėskimas.
Aš jo klausinėjau: tu buvai įlipęs į vyšnią? Sako: buvau. Tai ten kitaip negali pasidaryti – arba pirštais, arba šaka ten galėjo taip nubrozdinti. O dėl mėlynės – taip, trylikametis vaikas prisipažino, kad mušė berniuką. Jis sako, kad mažasis jį apšmeižė. Ir jis slankiojo, slankiojo, kol galų gale prisitaikė primušti su rakete ar su šlepete.
O dabar jau tam vyresniam grasina nukentėjusiojo tėvas, kad „pagaus tą gaidį, sumuš“. Tai dabar šitas vaikas slapstosi.
– Ar apie grasinimus pranešėte pareigūnams?
– Mes parašėme.
Iš proto varo globotinių tėvas
– Konfliktų su šio vaiko tėvu būdavo ir anksčiau?
– Na, žinokite, tas tėvelis yra... Pradžioje teismus davė į teismus. Po to Kedys buvo. O dabar... Žmogui vis reikia veiklos.
Bet jo elgesys netinkamas. Mes su juo susidoroti negalime. Jam mūsų žodžiai nieko nereiškia. Jis čia prineša maišus maisto, visokio to netinkamo gėrimo. Demonstruoja, kaip jis myli vaikus. Nors jam yra kalbama, kad vaikai pavalgę. Kad maistas yra normalus, kad penkis kartus vaikai valgo. Ir nereikia čia nieko papildomai. Kiek kartų seselė su juo kalbėjo: jei nori, atnešk kokius tris obuoliukus ar apelsinus. Tegul vaikai suvalgo tuos vaisiukus. Tikrų, jeigu gali, atnešk sulčių. Ir tais saldainiais mėtosi. Šeria tuos vaikus, nors jie iki tualeto nubėgti nespėja... Ir kad kiti vaikai mato, negerai.
Būna, kad visam pusdieniui užima rūbinę. Įjungia savo nešiojamą kompiuterį, Kedžio nuotraukas rodo, aiškina be paliovos.
Kartą atnešė kompiuterį. Mūsų kompiuterį išmetė. Tas jo kompiuteris burzgiantis. Aš pasakiau: prašau svetimą kompiuterį nuimti ir pastatyti mūsų, todėl, kad tai mūsų turtas, jis turi inventorinį numerį ir jis turi stovėti savo vietoje.
Žodžiu, jis vaikų globos namų teritorijoje šeimininkauja. Gerai, kad bent nerūko. Bet ateina dabar su tokiais pilkais marškinėliais, su kuriais demonstruoja savo kūną. Nueina prie gatvės, parūko, tada ateina prisirūkęs vėl prie vaikų. Žinokite, jis kai ateina – suyra visas darbas. Penktadienį nuėjau į aikštelę – taip gražiai, ramiai vaikai žaidžia! O kai tik jis ateina...
– Jūs apsaugos neturite?
– Ne.
– Ar dėl septynmečio sumušimo kreipėtės į policiją?
– Pirmiausia tai buvo parodyta medikei. Ji patepė kraujosruvas geliu. Tuoj pat pasiskambinome ir į policiją, pranešėme apie įvykį. Pareigūnai, antradienį sužinoję, kas įvyko, paskyrė mums pasimatymą trečiadienį 13 valandą. Ir mes su nukentėjusiu vaiku nuvykome į policiją, surašė protokolą.
– Gal tėvas nežinojo, kad jūs irgi rūpinatės vaiku?
– Jis neklausė. Jis – neklauso. Jis savo daro, nori nuimti direktorę, ir viskas.Po to, kai pabūna tėvas, jis visai neklauso auklėtojų. Labai bjauriai elgiasi. Tai paūmėjo, kai pradėjo tėvas vaiką lankyti nuolat. Nežinau, ką jis ten tiems vaikams aiškina. Bet matyti, kad myli vaikus. Kaip sugeba, taip myli.
– Nukentėjęs berniukas – vienintelis jūsų globojamas šio vyro vaikas?
– Trys vaikai! Dar penkerių berniukas ir ketverių mergaitė. Mergaitė, mes patys stebimės, tokia guvi, visai nieko tokia. O antras vaikas... Nežinau, kas su juo bus... (berniukas galbūt turi sveikatos bėdų, – aut. past.).
O vyriausiasis, žinokite, irgi visai nieko. Tiesa, labai išdykęs. Po to, kai pabūna tėvas, jis visai neklauso auklėtojų. Labai bjauriai elgiasi. Jis čia ir degins, ir ko tik jis nedarys. Tai paūmėjo, kai pradėjo tėvas vaiką lankyti nuolat. Nežinau, ką jis ten tiems vaikams aiškina. Bet matyti, kad myli vaikus. Kaip sugeba, taip myli.
Iš Vlado L. viešo pareiškimo
„Antradienį, 2011.06.28, aš sulaukiau savo sūnaus skambučio, kuris gyvena Vilniaus m. 2-uose globos namuose, Minties g. 1.
Jis prašė, kad būtinai atvažiuočiau, nes jį sumušė. Aš nuvykau į Vilniaus m. 2-uosius globos namus ir pakraupau pamatęs jo nugarą, kuri buvo visa mėlynėse.
Jis man paaiškino, jog jį daužė rakete ir batais 13 metų A. Aš nuvedžiau savo vaiką pas direktorę. Kabinete kaip tik buvo ir seselė. Paklausiau: „Matėte, kaip sudaužytas vaikas? Jos šaltai atsakė: „Matėme“. Tuomet aš pasakiau, jog kviečiu policiją. O dabar įdomūs faktai... Aš paskambinau į policiją 15.54 val. ir pranešiau, jog smarkiai sumuštas vaikas. Man paaiškino, jog tuojau atvažiuos. Man atsibodo laukti ir aš paskambinau pakartotinai dar du kartus – 16.56 val. ir 17.05 val. bei pasakiau, jog kreipsiuosi į prokuratūrą. Bet įdomiausia, jog taip ir nesulaukiau policijos. Man perskambino 18.55 val. iš numerio 8 616 18400 ir pasakė, jog labai užsiėmę ir kad aš dar palaukčiau. Aš vis laukiau ir sulaukiau dar skambučių iš to paties numerio 20.10 val. ir 20.17 val. Man paaiškino, jog iškviesčiau greitąją pagalbą ir užfiksuočiau vaiko sumušimus. O policija taip ir neatvyko...
Aš, pralaukęs keturias su puse valandos, iškviečiau greitąją pagalbą, kad apžiūrėtų vaiką, nes bijojau, gal yra rimtesnių pažeidimų. Atvykusi greitoji su auklėtoja nuvežė vaiką į ligoninę, kur jį apžiūrėjo chirurgas. Vaikas grįžo iš ligoninės tik 22 val.
Visa Vilniaus policija nerado laiko nuvykti į iškvietimą, kur tyčia sudaužytas 7 metų vaikas?“
Policijos komentaras
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešųjų ryšių skyriuje „15min“ informavo, kad „tai, jog policija iš tikrųjų per 4 valandas neatvyko, nereiškia, kad policija visai nereagavo.“
Pažymima, jog jau po pirmojo skambučio pareigūnai užregistravo pranešimą ir pradėjo tirti įvykio aplinkybes. Tyrimas atliekamas iki šiol, tik dar nenuspręsta, ar kelti baudžiamąją bylą.
Sostinės policijos operatyvaus valdymo skyriaus vadovybės duomenimis, tą antradienį sostinėje užfiksuota tikra įvykių lavina: nuo 16 iki 21 val. užregistruotas net 31 incidentas. Teigiama, jog policijai visas turimas pajėgas teko mesti siekiant operatyviai ištirti plėšimus, vagystes, be to, aptiktas vienas negyvas asmuo, kurio mirtis buvo panaši į smurtinę.
Įvertinusi, kad globos namuose galimai nuskriaustam mažamečiui medicinos pagalba jau suteikta ir naujas pavojus nebegresia, policija prioritetus suteikė kitiems, „karštesniems“ iškvietimams.
