Vilniaus apskrities dispečerinė centralizuotai koordinuoti visų apskrities GMP automobilių veiklą pradėjo nuo šių metų sausio 1-osios. Anot Vilniaus GMP stoties direktoriaus Tadeušo Rodzo, pagrindinis tikslas buvo suteikti gyventojams greitesnę ir efektyvesnę pagalbą.
Stebi kompiuterio ekrane
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Tadeušas Rodzas |
Direktorius pripažino, kad iš pradžių buvo tam tikrų nesklandumų, bet per kelis mėnesius pavyko juos pašalinti. O ir pacientai esą dėl to nė karto nenukentėjo.
„Yra nustatytas normatyvas – 25 minutės, per tokį laiką GMP automobilis privalo nuvažiuoti į iškvietimo vietą. Stengiamės tą normatyvą mažinti“, – tikino T.Rodzas.
Jeigu kuriame nors rajone iškvietimo metu trūksta ekipažų, tuomet į pagalbą siunčiami aplinkinių rajonų ekipažai. Visuose GMP automobiliuose yra įranga, kuri fiksuoja iškvietimo vietą ir nurodo artimiausią kelią, kaip ten nuvažiuoti. Dispečeris kompiuterio ekrane taip pat mato, kur tuo metu yra visi ekipažai, kurie yra laisvi, kas greičiausiai pasiektų įvykio vietą, kada automobilis išvyksta ir dėl kokių priežasčių gali vėluoti, kokiu maršrutu juda.
Dispečerių ekranai mirga žaliais, geltonais ir raudonais rutuliukais. Žali žymi laisvus ekipažus, geltoni – važiuojančius pas pacientus, raudoni – esančius iškvietimo vietoje arba vežančius ligonius į gydymo įstaigas.
Siekia centralizuoti
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė |
Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė palygino: Lietuvoje šiuo metų yra 56 dispečerinės tarnybos ir 58 GMP įstaigos, o kaimyninėje Latvijoje – vos viena dispečerinė tarnyba ir viena GMP įstaiga. Taip, anot viceministrės, turėtų būti ir Lietuvoje. Kol kas reforma taip toli nesiekia – turėtų likti dešimt apskričių dispečerinių.
Savivaldybės taip pat privalo jungti savo GMP stotis su gretimų rajonų, jeigu turi mažiau nei du GMP automobilius. Esą jeigu rajone yra vos vienas GMP automobilis, gali kilti grėsmė, kad išvažiavus pas vieną ligonį, nebus kam važiuoti pas kitą ar į kokios nors nelaimės vietą.
Centralizuotos dispečerinės taip pat pagelbėja geriau koordinuoti darbą. „Per penkis šių metų mėnesius 231 kartą Vilniaus dispečerinė siuntė GMP automobilį iš vienos savivaldybės teritorijos į kitą. Vadinasi, 231 pacientui per penkis mėnesius buvo suteikta žymiai skubesnė pagalba, nereikėjo laukti, kol jų savivaldybės GMP automobilis grįš iš kitos įvykio vietos ir galės suteikti pagalbą. Tai daug pasakantis faktas, ką mes laimime iš tos reformos“, – kalbėjo J.Kumpienė.
Anot viceministrės, reforma pradėta pirmiausia dėl pacientų patogumo, tačiau neslėpė – mažėja ir išlaidos. Suskaičiuota, kad centralizavus dispečerinių veiklą Vilniaus ir Marijampolės apskrityse buvo panaikinti 42 etatai. Tačiau žmonių, pasak J.Kumpienės, buvo atleista kur kas mažiau, nes iki tol nemaža dalis darbuotojų dirbo ir dispečerinėse, ir važiuodavo į iškvietimus.
Paklausta, ar važinėjant iš vieno rajono į kitą nedidėja degalų sąnaudos, viceministrė tai paneigė. Esą vien Vilniaus apskrityje per pirmąjį šių metų pusmetį sutaupyti pavyko net apie 30 proc. degalų.
