Anot psichologės, psichoterapeutės, garso terapijos pradininkės Baltijos šalyse Alicijos Eiliakas, gongas kuria galingą virpesinį lauką, kuriame harmoningi garsai tarsi dauginasi. Dėl to po tam tikro laiko žmogus pradeda jausti garsą ne tik ausimis, bet ir visu kūnu.
Jeigu žmogus nerimauja, gali girdėti skrendančias bombas arba ūžiantį lėktuvą.
Tiesa, A.Eiliakas pasakojo, kad garsas aktyvuoja mumyse užspaustą energiją. Jei juntamas nerimas, žmogus gali girdėti nerimastingus garsus, kaip antai lėktuvo ūžesys ar karo garsai, tuo tarpu kitas – nuostabią kosminę simfoniją.
„Jeigu žmogus nerimauja, gali girdėti skrendančias bombas arba ūžiantį lėktuvą. Kitaip tariant, žmogus susijungia su savo baime, kuri aktyvuojasi“, – pabrėžė ji.
„Žmonės dažnai teiraujasi, ar tikrai girdėjo gyvus garsus, ar neleidom kokio garso įrašo, nes tai skamba, lyg grotų simfonija. Tai be galo graži kelionė – per emocijas, energijas, kurių metu išgyveni susiliejimą su visata“, – šmaikštavo psichologė.
Gongų sesijų metu dažnas užmiega.
„Jie užmiega, nes yra pervargę, ir tai normalu. Jei jau knarkteli, tai pažadinam“, – juokavo V.Andrijauskas.
Gali skaudėti
Paklaustas apie žmonių tikslą lankantis gongų terapijose, V.Andrijauskas pabrėžė, kad jie ateina ne vien atsipūsti, bet veikiau išmokti atsipalaiduoti.
„Dažnai namie neišeina to padaryti, nes galvoje sklaido daug minčių, o, atsigulus ir pasinėrus į gongų skambesį, minčių srautas sumažėja taip, kad pasidaro „dzin“ ir gera“, – komentavo gongų terapijos meistras.
Vis dėlto V.Andrijauskas aiškino, kad per gongų sesijas gali pradėti skaudėti įvairios kūno problematiškos vietos.
„Vieniems skauda dantis, kitiems kažką suskausta, bet paskiau praeina, o viskas vyksta dėl to, nes gongų garsai sukuria virpesį, kuris kiaurai persmelkia kūną ir pradeda vibruoti ląstelėse“, – pasakojo jis.
Holistinė koučerė Alfreda Medhanadi pritarė, jog gongų garsas, ypač pirmųjų seansų metu, į paviršių iškelia įsisenėjusius ne pačius geriausius jausmus.
„Ne veltui juos kažkada užrakiname psichikos gelmėse. Žmogus jaučiasi prastai. Psichologijoje tai vadinama pasipriešinimu“, – sakė ji.
Jautėsi lyg nesava
Gongų terapiją išbandžiusi Teresė jautėsi lyg nesava.
„Nežinau, kažkoks keistas jausmas, net negaliu apibūdinti, bet atsipalaiduoti pavyko tai tikrai“, – dalijosi ji.
Kokiu bebūtum geru žmogumi, vis vien tave kažkas erzins.
Pasak V.Andrijausko, pas jį lankėsi žmogus, sergantis sunkia liga.
„Jis gydėsi vaistais, o tie vaistai paveikė jo pėdas. Žmogus nejautė kojų pirštų. Po gongų sesijos pradėjo juos jausti, nes virpesys sujudina kūno ląsteles“, – teigė jis.
Tokių atvejų būta ir daugiau: „Buvo toks žmogus, kuris turėjo ligą, kai suparalyžiuoja pusę kūno. Pusė veido yra – pusės nėra. Ateidavo į gongus ir vis daugiau atsileisdavo veido raumenys.“
A.Medhanadi teigimu, jau tūkstančius metų žmonės naudoja garsą įvairioms ligoms gydyti.
„Senovės Indijos išminčiai, Pitagoro laikų Graikijos filosofai visas fizines formas tapatindavo su muzikos manifestacija. Tų laikų raštuose aptinkama teiginių, kad sveikata priklauso nuo harmoningų dažnių santykio, kurie prasideda žmogaus mintyse ir per kūną išeina į sociumą“, – pabrėžė holistinė koučerė.
Nepaisant to, pats užsiėmimo procesas ne visiems – malonus.
„Kokiu bebūtum geru žmogumi, vis vien tave kažkas erzins, ir per gongus tas susierzinimas lenda į viršų. Ne viskas gyvenime turi patikti, svarbiausia – išmokti su tuo tvarkytis“, – aiškino gongų terapijos meistras.
