Vėlavo, nes įsirėžė į sunkvežimį
Bylos duomenimis, tuo metu 22 metų mechanikas-vairuotojas, pulko kuopos vado pavaduotojas ginkluotei leitenantas A.Radkevičius Sausio įvykių metu vairavo 511 numeriu pažymėtą tanką.
Nors jo advokatas teigė, kad tankas prie Spaudos rūmų dėl gedimo atvažiavo paskutinis iš keturių kolonoje buvusių tankų ir įvykiuose nedalyvavo, tačiau šie argumentai teismo neįtikino.
A.Radkevičiaus atstovai teismą tikino, kad dėl jo veiksmų civiliai nežuvo ir nebuvo sužaloti, nes šis tankas nepaleido nė vieno šūvio, o dėl sugedusio variklio negalėjo net savarankiškai manevruoti.
Tiesa, kad tankas 511 prie Spaudos rūmų atvažiavo paskutinysis iš kolonos, nes sausio 11 dieną, apie 12.55 val., Rinktinės ir Žalgirio gatvių sankryžoje išvažiavo į priešingą eismo juostą ir apvertė sunkvežimį. Dėl šio įvykio sunkiai nukentėjo panevėžietis krovininio automobilio vairuotojas.
Visgi tai, kad šis įvykis sukėlė nepataisomą tanko gedimą, paneigė pats A.Radkevičius, kuris ikiteisminiame tyrime davė parodymus 2014 metų rugpjūčio 26 dieną. Jis nurodė, kad tankas 511 prie Spaudos rūmų atvažiavo paskutinis dėl aušinimo sistemos gedimo, tačiau jį pašalino pati įgula ir tankas savo eiga atvyko į paskyrimo vietą, joje judėjo ir atliko manevrus.
Manevravo prie Spaudos rūmų
Pagal byloje esančias nuotraukas ir vaizdo įrašus aiškiai matyti, kad tankui esant prie Spaudos rūmų civiliai vis dar supo pastatą, aplinkui judėjo ir kita karinė technika.
Vienos teisme liudijusios moters teigimu, tankas 511 važinėjo dideliu greičiu per gatvės skiriamąją juostą ir vaikė ginti Spaudos rūmus susirinkusius žmones. Tą pačią istoriją patvirtina ir kito liudininko parodymai.
Tiek Vilniaus apygardos, tiek Lietuvos apeliacinis teismai nusprendė, kad A.Radkevičius, šio tanko vadas 106-ojo tankų pulko partinio biuro sekretorius papulkininkis Vladimiras Uspenskij, ir taikytojas pulko kuopos vyresnysis leitenantas Arkadijus Bajukovas yra kalti dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų.
„Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tanko buvimas ir tokios ypač pavojingos ginkluotos jėgos demonstravimas prieš civilių minią ir Spaudos rūmų pastatą rodo neabejotiną bauginantį neigiamą poveikį civiliams“, – rašoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje.
Visiems trims tanko ekipažo nariams Vilniaus apygardos teismas buvo skyręs mažesnes, nei įstatyme numatytos minimalios bausmės už šiuos nusikaltimus – po ketverius metus laisvės atėmimo.
Nagrinėdamas bylą Apeliacinis teismas nerado pagrindo svarstyti šių bausmių sušvelninimą, o griežtesnių bausmių neprašė prokuroras, tad jos ir nebuvo pakeistos.
-
Sausio 13-osios byloje nuosprendį paskelbęs teisėjas: „Važiuodami su tankais per žmones jie puikiai suprato, ką daro“
-
V.Landsbergis: nekviesdama liudyti aukščiausių sovietų pareigūnų Lietuva įlindo į krūmus
-
Graikijoje įkliuvo Sausio 13-osios byloje nuteistas Ukrainos pilietis: sulaikytas dar prieš mėnesį
-
Tėvo Sausio 13-ąją netekęs R.Povilaitis: būtina kreiptis į Ukrainos prezidentą
Graikijoje sulaikytas prieš mėnesį
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį 15min patvirtino, kad A.Radkevičius buvo sulaikytas Graikijoje. Viduržemio jūros šalyje jis buvo sulaikytas dar rugsėjo viduryje.
Šaltinių teigimu, 1968 metais gimęs A.Radkevičius sulaikomas pateikė Ukrainos pasą, išduotą Oleksandr Radkevych vardu. Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pripažino, kad sulaikytojo tapatybės aiškinimasis užtruko kurį laiką.
Nepaisant kitokios rašybos, kitos aplinkybės – gimimo ir gyvenamoji vieta, tėvo vardas bei veido bruožai leido manyti, kad tai yra būtent Lietuvos ieškomas žmogus.
Sulaikytasis yra vienas iš penkių Ukrainos piliečių, nuteistų Sausio 13-osios byloje, kurioje nuosprendžius iš viso išgirdo daugiau nei 60 žmonių.
Lietuvos teismai nuosprendį daugeliui kaltinamųjų paskelbė už akių, jie nuteisti skirtingomis laisvės atėmimo bausmėmis.
Nuosprendį Vilniuje išklausė vieninteliai du nuteistieji – Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
