53 metų Aleksandras Radkevičius Sausio 13-osios byloje už akių buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.
Graikai jį sulaikė dar rugsėjį, tačiau žinia viešai patvirtinta tik trečiadienį, po 15min užklausų.
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas profesorius Dainius Žalimas sako, kad Graikijoje sulaikytas Ukrainos pilietis turi būti perduotas Lietuvai pagal Europos arešto orderio procedūrą, kuri yra skirta ir tiems atvejams, kai asmuo perduodamas paskirtai bausmei atlikti.
„Tiesa, kadangi Ukrainos pilietis nuteistas už akių, jo byla Lietuvoje turėtų būti jam dalyvaujant išnagrinėta iš naujo“ , – 15min sakė D.Žalimas.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad Europos arešto orderio procedūra yra paprastesnė nei klasikinė ekstradicijos procedūra, nes grindžiama ES valstybių teismų sprendimų automatinio tarpusavio pripažinimo principu.
„Taigi Lietuvos teismo nuosprendis šiam Ukrainos piliečiui neturėtų būti kvestionuojamas, iš aplinkybių nematyti ir pagrindų nevykdyti Europos arešto orderio“, – sakė D.Žalimas.
Bylos duomenimis, tuo metu 22 metų mechanikas-vairuotojas, pulko kuopos vado pavaduotojas ginkluotei leitenantas A.Radkevičius Sausio įvykių metu vairavo 511 numeriu pažymėtą tanką.
Šaltinių teigimu, 1968 metais gimęs A.Radkevičius sulaikomas pateikė Ukrainos pasą, išduotą Oleksandr Radkevych vardu.
Tai – ne pirmas atvejis, kai Europos Sąjungos šalyje sulaikomas byloje kaltinimų sulaukęs asmuo.
2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį KGB karininkas Michailas Golovatovas buvo sulaikytas Austrijos sostinės Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas.
Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, o ši tikino, kad jai trūko duomenų įtariamąjį perduoti Lietuvai.
Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui už akių nuteista daugiau kaip 60 buvusių sovietų kariškių.
Tarp jų yra ir penki Ukrainos piliečiai.
Tėvo per sovietų agresiją 1991 metų sausio 13-ąją netekęs Robertas Povilaitis paragino Lietuvos valdžią kreiptis į Ukrainos prezidentą, kad kaltinimų sulaukę ukrainiečiai stotų prieš teisingumą.
Tačiau Lietuvos valdžios atstovai nuo platesnių komentarų susilaiko, argumentuodami tuo, kad bylos politizavimas gali kliudyti teisminiam procesui.
„Prezidentas nesikiš nei į teismų, nei į prokurorų veiklą“, – 15min nurodė šalies vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
