„Jei karo nusikaltimai yra įvykdyti ir jei yra pakankamai įrodymų, kad tai yra karo nusikaltimai, sakyčiau, kad tie, kurie įvykdė šiuos nusikaltimus, turėtų būti patraukti atsakomybėn. Manau, kad visi Europos Vadovų Tarybos nariai su tuo sutiktų“, – per bendrą Lietuvos ir Graikijos premjerų spaudos konferencijoje Vilniuje pirmadienį sakė K.Micotakis.
„Iš principo, mes tai aiškinamės. Kaip sakiau jums: mes norime būti tikri, kad tie, kurie įvykdė nusikaltimus, būtų patraukti atsakomybėn“, – pridūrė jis, paklaustas, ar palaiko būtent Baltijos valstybių siūlomą specialaus tribunolo institutą, kuris aiškintųsi Rusijos vadovų atsakomybę.
K.Micotakis taip pat tvirtino, kad Graikija smerkia Rusijos išpuolius prieš civilius, kritinę infrastruktūrą bei pažadėjo ir toliau remti Ukrainą tiek politiškai, tiek karinėmis, finansinėmis ir kitomis priemonėmis.
„Detaliai aptarėme naujausius žingsnius, kurių turėtume imtis smerkdami pastarąsias beatodairiškas Rusijos raketų ir dronų atakas Ukrainoje, dėl kurių žūsta civiliai, kritinės infrastruktūros naikinimą. Ir toliau palaikome Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Būsime su Ukraina tiek, kiek reikės, ir toliau suteiksime ne tik politinę, bet ir finansinę, karinę, humanitarinę pagalbą Ukrainos žmonėms“, – sakė Graikijos vyriausybės vadovas.
Savo ruožtu Ingrida Šimonytė pabrėžė, jog Lietuva ir toliau rems Ukrainos Euroatlantinės integracijos siekius, taip pat sieks sutelkti bendriją Rusijos agresijos akivaizdoje.
„Mums yra labai svarbu, kad tvirta parama Ukrainai būtų išlaikyta, mums taip pat labai svarbu, kad Europos Sąjungoje būtumėme vienminčiai, bendraminčiai, kad jokios propagandinės ar kokios nors kitos priemonės neleistų mūsų skaidyti ar blaškyti. Nes toks yra Putino tikslas – nepasitikėjimo sėjimas, galbūt kokių nors konfliktų išryškinimas“, – sakė premjerė.
Baltijos šalių diplomatijos vadovai ragina ES su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, kuris leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad minėtas teisinis institutas galėtų būti įkurtas ES narių, o vėliau prie jo prisidėtų kitos pasaulio šalys.
Kyjivas teigia parengęs ir valstybių partnerių diplomatams perdavęs tarptautinės sutarties dėl tribunolo įsteigimo projektą, kurį turėtų pasirašyti vyriausybės, tačiau Ukrainos idėja kol kas platesnio palaikymo nesulaukė.
Lietuva tarptautinę bendruomenę tokį tribunolą, kuris leistų teisti Rusijos ir Baltarusijos vadovus, ragino kurti nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
