Saulė – tai Palangos gyventojų deivė, kuri nukreipia poilsiautojų srautus į pajūrį. Todėl nenuostabu, jei kas jai ir pasimelstų.
Jei ką tik atvykote į pajūrį, atsivežėte ir kalną įsivaizdavimų apie karštį, pramogas, jūros bangas. Viskas ne taip, kaip ką tik įsivaizdavote. Tiesa, dalis išankstinių nuostatų gali ir pasitvirtinti. Ypač apie J.Basanavičiaus gatvės kavinių ir barų muzikinį skonį.
Rytą vanduo šaltesnis
Sekmadienio vakaras Palangoje – lyg kitame pasaulyje. Lietuva kiurksojo po verkiančiu dangumi, o pajūryje visą dieną švietė saulė. Tiesa, nekepino, tačiau maloniai šildė.
Pirmas dalykas, ką norisi aplankyti – jūra. Nė bangelės. Žmonių taip pat nedaug. Nuo jūros dvelkiantis šiltas drėgnas vėjas sufleruoja, kad vanduo nėra šaltas. Patikrini koja – nepatiki. Įmerki rankas – iš tiesų lyg arbata.
Tikiesi tokį pat vandenį surasti ir ryte, kai galų gale pasiryžti lengvam krosui ir maudynėms. Brendi ir supranti, kodėl maudosi tik vienas kitas. Ir tai tik po kelias minutes.
Ryte į vandenį termometrą įkišęs gelbėtojas nesulaukė, kad raudonas stulpelis pakiltų aukščiau 13 laipsnių.
Miestas miega iki pietų
Rytas Palangoje išaušo ne ką prastesnis. Keletas debesų susikaupė virš galvų, tačiau nurūko lyti į Plungės pusę. Viva Palanga! Viva pramogos ir „bumčikai“! Ačiū deivei Saulei, kad išklausė maldas.
