„Taip pat išmoksta viešai kalbėti, administruoti svetainę, maketuoti lankstinukus. O kai kurie nieko neišmoksta – tiesiog smagiai ir prasmingai leidžia laiką gamtoje su bendraminčiais, – savanorystės parke naudą vardijo jo atstovas.
Be to, Gražutės regioninis parkas, kaip ir dauguma savanorius priimančių įstaigų, gali pasiūlyti darbą itin pasižymėjusiems jaunuoliams.
-
Savanorystė – draudimas nuo ilgalaikio nedarbo ir sėkmingos karjeros receptas
-
Laipiojimo centre „Miegantys drambliai“ pagalbos ranką neįgaliesiems tiesia savanoriai
-
Savanorystė kūrybinėse dirbtuvėse „Beepart“: nuo festivalio iki kino vakaro organizavimo
-
Kauno šokio teatras „Aura“ savanorius kviečia žengti į šiuolaikinio šokio pasaulį
„Po savanoriškos tarnybos esame įdarbinę vieną merginą pagal terminuotą darbo sutartį projektų koordinatore. Ji tikrai pranoko mūsų lūkesčius. Esame labai patenkinti jos darbu. Labai gaila, bet visiems negalime pasiūlyti darbo vietos, bet tikime, kad savanorystė parke, čia įgyta patirtis, jiems tikrai padės ieškant darbo ar kuriant darbo vietą sau“, – įsitikinęs V.Eidėjus.
Pabaigoje, ragindamas jaunimą savanoriauti būtent šiame parke, V.Eidėjus juos ramino ir tikino, kad jų veikla tikrai visada būna tinkamai įvertinta.
Vaikinas priduria, kad savanorystės idėją vertina itin teigiamai ir teigia pats savanoriaujantis vietos bendruomenėje.
„Tai galimybė įgyti patirties, naujų draugų, bei patenkinti prasmės poreikį. Savanoriai ne tik įneša realų indėlį visuomenei, bet taip pat su kaupu pasiima ir sau“, – savanorystę gyrė Gražutės regioninio parko atstovas.
Pabaigoje, ragindamas jaunimą savanoriauti būtent šiame parke, V.Eidėjus juos ramino ir tikino, kad jų veikla tikrai visada būna tinkamai įvertinta.
„Būk ramus, nes savanoriaudamas Gražutės regioniniame parke, būsi įtrauktas veiklą, kuri padės kitiems pažinti ir džiaugtis Gražutės regioniniu parku. Būsi apmokytas ir aprūpintas priemonėmis savanoriškai veiklai atlikti, bei dirbsi su patyrusiais savanoriais ir parko specialistais. Ir žinoma, metų pabaigoje parko direkcija išrenka ir apdovanoja metų savanorį, kuriuo gali tapti ir tu!“, – visus motyvuotus vaikinus ir merginas į ežerų kraštu vadinamus Ignalinos ir Zarasų rajonus kvietė V.Eidėjus.
Vasaros stiklinėje – drungnas vanduo ir arbata
Gyvendami Lietuvoje galime džiaugtis visų keturių metų laikų teikiamais privalumais, tačiau kiekvienas jų turi ir trūkumų. Vasarą tai – plūstelintys karščiai, kurie gali tapti nemenku iššūkiu kūnui. Su juo susidoroti gali padėti ne tik laisvi drabužiai ir galvos apdangalas, bet ir pakankamas vandens vartojimas.
Dietologė Lina Viniarskaitė tikina, jog karštą dieną vienareikšmiškai reikia gerti daugiau vandens. Jo kiekis priklauso nuo to, kaip intensyviai žmogus prakaituoja, tačiau vidutiniškai karštą dieną vartojamo vandens kiekį reikėtų padidinti maždaug litru. „Tiesa, nereikėtų užmiršti, kad ta pati taisyklė galioja ir esant drėgnam orui – didesnė santykinė oro drėgmė karštą dieną taip pat sąlygoja didesnį prakaitavimą“ , - atkreipia dėmesį pašnekovė.
Jai antrina ir sporto studijos „JC SPORT“ įkūrėjas ir profesionalus treneris Jean Claude Edorh, karštą dieną ir pats išgeriantis apie 3 litrus vandens. Jis tikina, kad tokį kiekį vandens išgerti tikrai nėra sudėtinga. „Žmonės dažnai skundžiasi, kad jiems tiek daug gerti nesinori, tačiau nereikia gerti daug vandens vienu kartu, jį reikėtų tiesiog nuolat siurbčioti. Kuomet vienu kartu išgeriate pusę litro, vanduo pradeda net jaustis pilve, tačiau nuolat gurkšnodami vandenį nedideliais kiekiais, organizmą juo aprūpinsite geriau ir tokio pojūčio išvengsite. Ir patikėkite, taip gurkšnodami vandens per visą dieną išgerti galite tikrai daug“, – sako treneris.
Pasak dietologės, organizmui pats tinkamiausias yra paprastas vanduo iš čiaupo, tačiau labai karštą dieną jį verta gerti pakaitomis su mineraliniu vandeniu: taip atstatomas kartu su prakaitu netenkamas kalio ir natrio druskų kiekis. J. C. Edorh pataria tokiomis dienomis druską vartoti ir su maistu. „Netgi galima ant liežuvio galiuko užsidėti druskos ir leisti jai pamažu ištirpti – tokiu būdu ji greičiausiai patenka į kraują“, – pasakoja pašnekovas.
L. Viniarskaitė sako, jog karštą dieną tinka gerti ir šiltus gėrimus – arbatas. „Geriant šiltą gėrimą, organizmas skatinamas daugiau prakaituoti, o tai yra apsauginė reakcija nuo perkaitimo, kūnas vėsinamas“, - atskleidžia ji, remdamasi pietų šalių pavyzdžiu – Italija, Turkija – kur įprasta vartoti šiltus gėrimus. Tinkamiausia tokiu atveju laikoma žalioji arbata, tik užplikyti ją reikėtų ne verdančiu, o jau kiek atvėsusiu vandeniu.
Tiesa, gerti vandenį su ledukais, grūstu ledu ar mėgautis šerbetais derėtų atsargiai: vietoje atsigaivinimo galite tiesiog susirgti. „Idealiausia yra gerti kambario temperatūros – 22–24 laipsnių – vandenį, kuris, beje, atrodys pakankamai vėsus. Geriant labai šaltą vandenį, sukeliamas stresas gleivinei ir visai virškinimo sistemai, o ypač gerklei, taip galite labai lengvai persišaldyti ir susirgti angina“, - perspėja pašnekovė.
Gaivintis vandeniu karštą dieną reikėtų nuolat, mat troškulys jau yra pavojaus signalas: reikėtų gerti tiek, kad organizmas nespėtų pajusti vandens trūkumo. Specialistai griežtai pataria karštomis dienomis vengti ir alkoholinių gėrimų bei gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
Sužinok daugiau – junkis prie Jaunimo savanoriškos tarnybos Facebook paskyros.
