2020 04 02

Greitieji COVID-19 testai atneš daugiau žalos? A.Veryga nemano pinigus paleidęs vėjais, nors kam juos naudos – dar nežino

Į Lietuvą pastarosiomis dienomis plūsta greitieji COVID-19 testai: prieš porą dienų atgabenta 2,5 tūkst. iš pusės milijono valstybės užsakytų vienetų, 40 tūkst. tokių testų perka Vilniaus miestas, juos įsigyja ir kitos savivaldybės. Infektologai sako, kad greitieji testai nėra labai patikimi – nepaisant to, ką rodo toks testas, reikia atlikti „ilgąjį“. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, jau įsakęs greituosius testus Klaipėdoje naudoti atvykėliams iš užsienio, trečiadienį prasitarė dar nežinantis, kam geriausiai juos naudoti – laukia medikų rekomendacijų.
Ar koronavirusą aptinkantys testai pakankamai tikslūs?
Testas / „Scanpix“ nuotr.

Greitieji ir molekuliniai testai iš esmės skiriasi, nes tikrina skirtingus rodiklius. Greitieji serologiniai COVID-19 testai rodo organizme susidariusius antikūnus, o molekuliniai – viruso genetinę medžiagą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad šią savaitę Lietuvą pasiekė 2,5 tūkst. greitųjų testų siunta, iš viso jų užsakyta apie pusė milijono. BNS skelbė, kad didžioji dalis testų atvyko iš tiekėjų Pietų Korėjoje, o „nedidelė dalis“ – iš Kinijos. Anot A.Verygos, testų efektyvumas turėtų paaiškėti tik juos pradėjus naudoti.

Vilniaus miesto savivaldybė šią savaitę pasirašė 217 tūkst. eurų vertės sutartį su mažąja bendrija „Erato grupė“ įsigyti 40 tūkst. vienetų greitųjų testų, juos naudoti ketina ir kitos savivaldybės.

Daugiau žalos nei naudos?

Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentė, VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė 15min trečiadienį sakė, kad medikų infektologų nuomonė yra vieninga – greitieji koronavuruso testai gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Profesorės teigimu, kai kurios šalys yra uždraudusios greituosius testus dėl nepakankamo patikimumo.

„Jeigu testas ir parodo teigiamą rezultatą, tai nelabai ką reiškia todėl, kad tai nepasako apie viruso buvimą ar nebuvimą – testas parodo antikūnų buvimą. Be to, tie testai turėtų būti validuoti, kur būtų tiksliai įvertintas jų patikimumas – kiek serologinio testo rezultatas koreliuotų su molekulinio testo rezultatu“, – pabrėžė pašnekovė.

E.Kurausko nuotr./Dr. Aurelija Žvirblienė
E.Kurausko nuotr./Dr. Aurelija Žvirblienė

Profesorės teigimu, kai kurios šalys yra uždraudusios greituosius testus dėl nepakankamo patikimumo.

Greituosius testus gamina ne viena įmonė. Ar jie tarpusavyje skiriasi?

Pasak A.Žvirblienės, tai – taip pat atskiras klausimas.

„Todėl, kad yra daug skirtingų firmų, ir iš kur žinoti, kurios firmos geresnis, kurios – blogesnis. Tame taip pat yra rizikos todėl, kad nėra vieningos sistemos ar pripažinimo tų testų. Ir, apskritai, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) jie nėra rekomenduojami kaip vienintelis kriterijus COVID-19 ligos diagnostikai“, – pabrėžė mokslininkė.

Ar gali nutikti taip, kad testo rezultatas bus neteisingas ir sergantis žmogus vaikščios ir užkrėtinės kitus?

„Taip, tame yra rizika, nes bet kuris serologinio testo rezultatas – ar jis bus neigiamas, ar teigiamas, abiem atvejais reikėtų daryti molekulinį tyrimą“, – pabrėžė ji.

Medikai infektologai teigia, jog greitieji testai yra tiesiog netaikytini ūmios ligos diagnostikai.

Kodėl gali būti klaidingai neigiamas greitojo testo rezultatas?

„Todėl, kad virusas gali būti pas žmogų, bet antikūnai dar nesusidarę. Tam, kad susidarytų antikūnai, reikia mažiausiai kelių dienų. Tai individualu – vienam žmogui gali antikūnai susidaryti greičiau, kitam – lėčiau. Mes nežinome, kiek dienų gali reikėti – 7, 9. Rezultatas vėlgi priklauso nuo testo, gamintojo, nuo to, koks testo jautrumas“, – sakė ji.

Pasak A.Žvirblienės, tai reiškia, kad jeigu serologinis testas rodo neigiamą rezultatą, mes negalime būti tikri, kad viruso žmogus neturi. Dėl kai kurių kitų ligų greitojo testo atsakymas gali būti klaidingai teigiamas – rodyti ne visai šiam virusui specifiškus antikūnus, taip pat lieka neaišku, ar esant antikūnams virusas dar išliko, ar ne.

„Abiem atvejais reikėtų daryti molekulinį tyrimą. Todėl medikai infektologai teigia, jog greitieji testai yra tiesiog netaikytini ūmios ligos diagnostikai“, – pabrėžė mokslininkė.

Ar testai kokybiški – nežino

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete dalyvavęs Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas kol kas negalėjo pasakyti, ar greitieji testai yra kokybiški, nes jie dar beveik nenaudoti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Zimnickas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Zimnickas

Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė posėdyje sakė, kad iš greitųjų testų labai daug tikimasi, tačiau, ekspertų nuomone, jie netinkami ligos diagnostikai.

„Panašu, kad yra nenaudojama ir planuojama, kada jie bus naudojami, galbūt tam, kad pasižiūrėtume, kiek žmonių jau turi imunitetą. (...) Kol kas greitųjų testų nerekomenduojama naudoti. Kai kurios šalys net uždraudė jų naudojimą“, – sakė L.Jaruševičienė.

A.Veryga: jie labiau tinkami aptikti persirgimą

Trečiadienį apie infektologų nuogąstavimus paklaustas sveikatos apsaugos ministras teigė nemanantis, kad įsigijus šių testų bus be reikalo išmesti pinigai.

Laukiame medikų ekspertų grupės siūlymų, kaip būtų galima geriausiai tuos testus panaudoti.

„Medikai ekspertai rengia rekomendacijas tų testų panaudojimui. Jie nėra tinkami pačio susirgimo ūmiai būklei vertinti – kiek mano žinios leidžia vertinti, tai yra labiau persirgimui užfiksuoti tinkamas įrankis“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

Tai, pabrėžė ministras, taip pat turi prasmę vertinant persirgusių asmenų procentą, jų pasiskirstymą tam tikrose vietose. Pagal tai, anot A.Verygos, irgi galima priimti sprendimus dėl karantino priemonių naudojimo – jų didinimo arba mažinimo, tam tikras epidemiologines įžvalgas daryti prognozuojant vadinamąją antrąją bangą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

„Bet nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, nes laukiame medikų ekspertų grupės siūlymų, kaip būtų galima geriausiai tuos testus panaudoti“, – teigė jis.

Ministras yra nurodęs testuoti lipančius iš kelto

Tačiau SAM anksčiau yra pranešusi, kad dalis iš gautos greitųjų testų siuntos keliauja į Klaipėdą, o greitieji testai bus atliekami ir iš užsienio grįžtantiems asmenims A.Verygos sprendimu.

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas prieš kelias dienas pasidžiaugė, kad nuo šiol visiems išlipant iš kelto bus atliktas greitasis testas.

„Po kurio būtų aišku – kam reikalingas dar papildomas tepinėlio ėmimas, o kas galėtų vykti tiesiai į saviizoliaciją“, – rašė meras.

Tad Klaipėdoje jie naudojami aptikti susirgimą, bet ne persirgimą šia infekcija.

P.Poderskis: geriau tokia galimybė testuoti nei jokios

O kam juos naudos Vilnius, kodėl sostinės savivaldybė nusprendė įsigyti ne molekulinius, o greituosius testus?

„Šioje kovoje svarbiausi medikai, kurie kovoja pirmose jos gretose. Kol privalomas medikų testavimas nacionaliniu lygiu dar stringa, Vilniaus miesto savivaldybė ieško visų įmanomų būdų apsaugoti medikus“, – 15min teigė sostinės savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Jis pabrėžė, kad yra įvairių nuomonių dėl testavimo.

„Taip, šimtaprocentinio patikimumo gal ir neturėsime, bet galimybę laimėti laiko užkardant viruso sklaidą, greičiau reaguoti ir identifikuoti galimo užsikrėtimo atvejus šios priemonės padės. Geriau turėti tokią galimybę testuoti nei jokios“, – įsitikinęs jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Povilas Poderskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Povilas Poderskis

Šią savaitę Širvintų rajono savivaldybė pranešė turinti 4000 greitųjų testų ir ketinanti jais testuoti ne tik medikus, bet ir ugniagesius, policijos pareigūnus, savanorius ir kitus.

Neseniai Ukmergės savivaldybė viešai dėkojo Darbo partijos pirmininkui Viktorui Uspaskichui už 250 greitųjų testų.

Kodėl dovanojo tokius? Partijos centrinės būstinės vadovas Viktoras Fiodorovas 15min sakė, kad pirkta tai, ką pavyko gauti. „Greitieji testai paprasčiau naudojami, gal savivaldybė panaudos juos užkardymui“, – svarstė jis. V.Uspaskichas, anot jo, testus pirko ne Lietuvoje – jie buvo užsakyti užsienyje maždaug prieš 10 dienų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis