Apie tai, kad FNTT užvedė politinę bylą, prakalbo valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
„Tai vyksta tik dėl artėjančių rinkimų. Šita byla bet kokiu atveju subliūkš, nes ji neturi jokio faktinio pagrindo. Šita byla yra politinė – visiškai aišku“, – šią savaitę Seime komentavo jis.
Bet paklaustas, kas ją „užsakė“, to įvardyti negalėjo.
„Negaliu atsakyti į šitą klausimą, nesu teisėsaugos institucijos. Manau, kad kitos galėtų tirti, kas užsakė tokį tyrimą“, – šyptelėdamas kalbėjo R.Karbauskis.
Tiesa, „Žinių radijo“ eteryje jis kalbėjo kiek kitaip – aiškino, jog FNTT dirba šališki pareigūnai ir tyrimo, R.Karbauskio nuomone, apskritai turėtų imtis Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
„Šitas tyrimas atliekamas FNTT. Kodėl jis atliekamas FNTT, mes taip ir nesuprantam, nes šituos kaltinimus, kurie yra reiškiami, juos turi tirti STT. Mes darom tokią prielaidą, kad STT paprasčiausiai nemato jokio pagrindo. Pasirenkama kita institucija, kuri neva tą pagrindą mato, bet tikriausiai tik dėl to, kad šitoje institucijoje yra žmonių, kurie yra labiau susiję su opozicija, kuri turi tokį interesą, kad ta byla būtų visaip kaip naudojama“, – dėstė R.Karbauskis.
Šitoje institucijoje yra žmonių, kurie yra labiau susiję su opozicija.
Savo ruožtu premjeras Saulius Skvernelis svarstė, kodėl tyrimo imtasi prieš pat Seimo rinkimus.
„Neišvengiamai mūsų tarnybos priešrinkiminiame laikotarpyje suaktyvėja, tai aš manau, kad bet kokiu atveju tas tyrimas <...> turi būti objektyvus, nepolitinis ir svarbiausia, kad turi būti vertinama pagal tą situaciją, kada tai buvo“, – rugpjūčio pabaigoje komentavo jis.
O ką apie politikų pareiškimus ir abejones pareigūnų nepriklausomumu mano teisėsauga?
„FNTT tikslas – saugoti valstybės finansų sistemą. Šis tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir, įtariama, piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį, kurios vertė siekia 6 mln. eurų.
Tarnyba savo darbe vadovaujasi įstatymais ir, siekdama nepakenkti tyrimo sėkmei, detalesnės informacijos neteikia“, – 15min nurodė FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė.
Ikiteisminį tyrimą dėl kovą pirktų 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų FNTT pradėjo birželį. Šioje byloje kaip specialieji liudytojai apklausti Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir premjero patarėjas sveikatos apsaugos klausimais Jonas Kairys.
LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs, kad L.Savickas premjero S.Skvernelio nurodymu davė tiesioginį pavedimą skubiai pradėti greitųjų testų pirkimą kovo mėnesį.
Greitieji testai pirkti iš bendrovės „Profarma“, jų gamintoja – Austrijos įmonė „Ameda labordiagnostik GmbH“.
Oficialios austriškos „Amedos“ produkcijos platintojos – bendrovės „Pro Aris“ atstovė Lina Mecelicienė yra sakiusi, kad įsigyti greituosius testus už trigubai mažesnę kainą Sveikatos apsaugos ministerijai siūlė kovo 18 dieną, tačiau dėmesio nesulaukė. Ji tvirtino, kad įmonė pirkėjams Lietuvoje greituosius testus siūlė už vienodą – 3 eurų be PVM kainą.
Tuo metu Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija „Profarmos“ tiektus greituosius testus įsigijo už kelis kartus didesnę kainą – vidutiniškai po 12 eurų už testą. Be to, pirkimas atliktas ypač skubiai – per dvi dienas gavus pasiūlymą, pasirašius sutartį ir tą pačią dieną pervedus visą daugiau nei 6 mln. eurų sumą tiekėjai.
FNTT tyrime įtarimai pateikti šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, Vilniaus miesto tarybos narys, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovas Redas Laukys. Jis priklauso „Laisvės partijai“, pareiškus įtarimus, jo narystė buvo sustabdyta.
Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.
